Pirmasis akordas – iš Vilniaus
Simboliška, kad šiemetinį festivalį atvers Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) programa, transliuojama iš Vilniaus – Lietuvos nacionalinės filharmonijos. 1976 metais būtent LNF iniciatyva buvo pradėta rengti festivalį „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Minėtos įstaigos meno kolektyvai iki šiol tebėra aktyviausi nuo 2005 metų Klaipėdos koncertų salės rengiamo festivalio dalyviai.
LNSO yra nuoseklus nacionalinės kultūros puoselėtojas, savo veikloje jungiantis baltišką ir europietišką muzikos atlikimo tradicijas. Solidus beveik 100 asmenų kolektyvas kasmet surengia apie 50 koncertų mūsų šalyje ir užsienyje. Jo repertuaro pagrindą sudaro klasikinė ir romantinė muzika, XX a. autorių kūryba. Išskirtinę vietą LNSO veikloje užima Lietuvos kompozitorių kūrinių atlikimas ir propagavimas.
Kolektyvui vadovauja dirigentas Modestas Pitrėnas – viena ryškiausių Lietuvos meninių asmenybių, sukaupęs vertingą profesinę patirtį tiek dirbdamas su simfoniniais ir kameriniais orkestrais, tiek rengdamas operų ir baletų pastatymus.
Programoje – nemarioji klasika
Specialiai „Klaipėdos muzikos pavasario“ festivaliui parengtoje LNSO programoje „Klasika šiandien“ darniai suskambės nemarioji klasika ir šiandienos autorių kūryba.
Koncertą pradės Ludwigo van Beethoveno Septintosios simfonijos antroji dalis. „Šio kūrinio premjera, kurią dirigavo pats autorius, buvo labai sėkminga, o antroji dalis sulaukė gausių ovacijų ir netgi buvo pakartota. Ilgainiui tapusi vienu labiausiai atpažįstamų austrų genijaus kūrinių, ši dalis ir šių laikų scenose kartais atliekama atskirai“ – pasakojo M. Pitrėnas.
Vėliau suskambės L.van Beethoveno Septintosios simfonijos inspiruotas šiuolaikinio amerikiečių kompozitoriaus Michaelo Gordono kūrinys „Rewriting Beethoven's Seventh Symphony“ ( „Perrašant Beethoveno Septintąją simfoniją“). Jo autorius teigia: „Brutali ir garsi Beethoveno muzika mane visada įkvėpė. Tuo metu, kai ji buvo parašyta, tai buvo bene garsiausia muzika planetoje. Perrašydamas Beethoveno Septintąją simfoniją iš kiekvieno kūrinio dalies paėmiau po vieną fragmentą“.
„Gordonas pabandė savitai ir kartu labai gordoniškai aktualiai pažvelgti į Beethoveno „šokio apoteozę“, užgaudamas prieštaringą ir agresyvią laikmečio dvasią, pabrėždamas vidinius konfliktus“ – pasidalijo nuomone M. Pitrėnas.
Genialumas – paprastume
L.van Beethovenas taip pat įkvėpė ir kompozitorių Vidmantą Bartulį. Pernai mus palikęs teatrališkasis kūrėjas prieš daug metų netgi pats vaidino savo performanse „Mein lieber freund Beethoven“, užsidėjęs milžinišką Beethoveno pomirtinę kaukę.
Programoje bus atliktas V. Bartulio Koncertas fortepijonui ir orkestrui, turintis daug poteksčių ir patrauklumo, bet lengvai suvokiamas. Genialumas paprastume – šie žodžiai taikliai apibūdina minimalizmo stiliumi sukurtą opusą. Jo II dalis – tai autoriaus duoklė jaunystės meilei Philipui Glassui. Tai tiesiog labai graži muzika, kuri netikėtai nurūksta, kaip netikėtai nutrūko ir jo autoriaus gyvenimas.
„Bartulio opusas – vienas unikaliausių ir, mano galva, įdomiausių bandymų kurti fortepijoninio koncerto žanrą Lietuvoje. Jos autorius į mus kreipiasi nuoširdžia ir sujaudinta kalba, bandydamas nerimą tirpinti amžinybės perspektyvoje“, – pasakojo M. Pitrėnas.
Traukia šiuolaikinės muzikos vandenys
„Bartulis man yra žmogus – kūrėjas. Jis galėjo sukurti kažką iš oro. Jis sugebėdavo parašyti paprastą, gražią melodiją ir harmoniją, kas yra labai sunku šiais laikais. Paradoksali asmenybė buvo ir paslaptinga“, – teigė Petras Geniušas, atliksiantis Koncerto solinę partiją.
Šis pripažintas pianistas išsiskiria interesų įvairiapusiškumu ir nuolatinėmis naujų išraiškos formų, nekasdieniškų muzikinių ir dvasinių patirčių paieškomis. Meistriškai įvaldęs platų klasikinių ir romantinių kūrinių repertuarą P. Geniušas drąsiai neria į šiuolaikinės muzikos vandenis. Pianistas mėgsta ir noriai groja minimalistinę muziką. Jis kartu su LNSO prieš daug metų atliko V. Bartulio Koncerto fortepijonui ir orkestrui premjerą.
Tikimasi, kad festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ patenkins kokybiško profesionaliojo meno poreikį, padės atkurti bendrystės per muziką jausmą ir sustiprins viltį neilgai trukus ją išgirsti gyvai! Festivalio koncertai truks visą mėnesį, iki balandžio 30 d.
Koncerto „Klasika šiandien“ įrašo bus galima virtualiai klausytis Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir Klaipėdos koncertų salės interneto kanalais:
Lietuvos nacionalinės filharmonijos kanalais:
www.nationalphilharmonic.tv, Filharmonijos ir Skaitmeninės koncertų salės Facebook paskyrose, YouTube kanalu (adresas – Lietuvos nacionalinė filharmonija).
