„Kremerata Baltica“ sugrįžo Vilniaus festivalio koncerto recenzija

Birželio 17 d. Vilniaus festivalyje įvyko koncertas „Kremerata Baltica sugrįžta“. Jo metu nuskambėjo du dar negirdėti kūriniai – Silvijos Miliūnaitės-Bliūdžiuvienės „Drive for Live“ (2021 m., premjera) ir Andriaus Žlabio „Kaleidoscope of Lost Time“ (2020 m.) – bei XX a. klasikai priklausantys Alfredo Schnittke’s Koncertas fortepijonui ir styginių orkestrui (1979 m.) bei Ástoro Piazzollos „Suite Punta del Este“ (1982 m, Andrejaus Puškariovo aranžuotė).

 Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
 Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
 Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
 Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
G.Kremeris ir vieno koncerte skambėjusio kūrinio autorius A.Žlabys.<br>D.Matvejevo nuotr,
G.Kremeris ir vieno koncerte skambėjusio kūrinio autorius A.Žlabys.<br>D.Matvejevo nuotr,
 Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
 Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
 Dž.Bidva – smuikininkas, „Kremeratos Baltica“ koncertmeisteris.  <br>D.Matvejevo nuotr,
 Dž.Bidva – smuikininkas, „Kremeratos Baltica“ koncertmeisteris.  <br>D.Matvejevo nuotr,
Su „Kremerata Baltika“ grojo vibrafonininkas Puškariovas.<br>D.Matvejevo nuotr,
Su „Kremerata Baltika“ grojo vibrafonininkas Puškariovas.<br>D.Matvejevo nuotr,
Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
Vilniaus festivalyje koncertavo kamerinis orkestras „Kermerata Baltica“.<br>D.Matvejevo nuotr,
Pianistė J.Avdejeva – F.Chopino ir kitų konkursų nugalėtoja.<br>D.Matvejevo nuotr,
Pianistė J.Avdejeva – F.Chopino ir kitų konkursų nugalėtoja.<br>D.Matvejevo nuotr,
Pianistė J.Avdejeva – F.Chopino ir kitų konkursų nugalėtoja.<br>D.Matvejevo nuotr,
Pianistė J.Avdejeva – F.Chopino ir kitų konkursų nugalėtoja.<br>D.Matvejevo nuotr,
Pianistė J.Avdejeva – F.Chopino ir kitų konkursų nugalėtoja.<br>D.Matvejevo nuotr,
Pianistė J.Avdejeva – F.Chopino ir kitų konkursų nugalėtoja.<br>D.Matvejevo nuotr,
Pianistė J.Avdejeva – F.Chopino ir kitų konkursų nugalėtoja.<br>D.Matvejevo nuotr,
Pianistė J.Avdejeva – F.Chopino ir kitų konkursų nugalėtoja.<br>D.Matvejevo nuotr,
G.Kremeris – orkestro „Kremeratai Baltica“ įkūrėjas ir vadovas.<br>D.Matvejevo nuotr,
G.Kremeris – orkestro „Kremeratai Baltica“ įkūrėjas ir vadovas.<br>D.Matvejevo nuotr,
G.Kremeris – orkestro „Kremeratai Baltica“ įkūrėjas ir vadovas.<br>D.Matvejevo nuotr,
G.Kremeris – orkestro „Kremeratai Baltica“ įkūrėjas ir vadovas.<br>D.Matvejevo nuotr,
G.Kremeris – orkestro „Kremeratai Baltica“ įkūrėjas ir vadovas.<br>D.Matvejevo nuotr,
G.Kremeris – orkestro „Kremeratai Baltica“ įkūrėjas ir vadovas.<br>D.Matvejevo nuotr,
Dž.Bidva – smuikininkas, „Kremeratos Baltica“ koncertmeisteris.  <br>D.Matvejevo nuotr,
Dž.Bidva – smuikininkas, „Kremeratos Baltica“ koncertmeisteris.  <br>D.Matvejevo nuotr,
Daugiau nuotraukų (22)

Beata Baublinskienė, muzikologė

Jun 18, 2021, 1:47 PM, atnaujinta Jun 18, 2021, 3:46 PM

Šis „Kremeratos Baltica“ koncertas buvo ne kartą nukeltas, o ir apskritai šio kolektyvo pasirodymai visuomet yra laukiami publikos, tad orkestro „sugrįžimas“ buvo sutiktas labai šiltai. 

Du naujuosius lietuvių autorių kūrinius pavadinčiau „juodais arkliukais“, nes jų autoriai nepriklauso lietuvių kompozitorių pagrindiniam korpusui, jei galima taip apibūdinti.

Jaunosios kartos kompozitorė S.Miliūnaitė-Bliūdžiuvienė, kompoziciją studijavusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas Vaclovą Augustiną ir Mindaugą Urbaitį, aktyviau reiškiasi savo gimtajame Kaune. A.Žlabį puikiai pažįstame ir mėgstame kaip pianistą, tačiau jo kaip kompozitoriaus amplua buvo tam tikra staigmena, juo labiau, kad koncerte nuskambėjęs kūrinys nebuvo skirtas fortepijonui! 

Abu minėtų autorių kūriniai turi kai ką bendra. Tai – nuosaiki šiuolaikinių eksperimentų atžvilgiu, neoklasicistinė, tonali jų autorių kūrybinė kryptis.

Apskritai abu kūriniai gerai derėjo bendroje koncerto programos visumoje, tiksliau, vakaro programinė dėlionė buvo vykusiai sumodeliuota. Silvijos Miliūnaitės-Bliūdžiuvienės kūrinio nuotaiką ir charakterį nusako pavadinimas – „Drive for Live“ (galima būtų versti „Troškimas gyventi“).

Muzikai būdingas nuolatinis motorinis judėjimas, vara pirmyn („drive“), nors yra atokvėpio momentų. „Drive for Live“ parašytas smuikui, violončelei ir styginių orkestrui: premjerą parengė „Kremeratos Baltica“ koncertmeisteris, smuikininkas Džeraldas Bidva ir orkestro violončelių grupės koncertmeisterė Giedrė Dirvanauskaitė.

Palydinčiosios styginių grupės sudėtis buvo itin kamerinė. Reikėtų pastebėti, kad tą vakarą nė vienas kūrinys nebuvo diriguojamas, tad galima buvo įsitikinti nepaprastai aukštu kolektyvo muzikavimo profesionalumu ir darna. O žanriškai grojimas be dirigento labai priminė baroko ir klasicizmo (W.A.Mozarto, J.Haydno) epochos muzikavimą, kai orkestrui arba ansambliui iš esmės vadovavo solistai arba jų grupė. 

A.Žlabio „Kaleidoscope of Lost Time“ („Prarastojo laiko kaleidoskopas“) smuikui ir styginiams yra dedikuotas Gidonui Kremeriui ir jo orkestrui. Žlabio žavėjimasis J.S.Bacho kūryba pasireiškė ir jo muzikinėje kūryboje: girdėjome savotiškus didžiojo polifonisto intonacijų, jo muzikinės kalbėsenos atgarsius, tačiau taip pat girdėjome ir paties A.Žlabio stilių, kiek jį pažįstame iš fantastiškų šio pianisto J.S.Bacho klavyrinės muzikos interpretacijų ir improvizacijų (arba kompozicijų).

Kita vertus, kūrinį griežęs Gidonas Kremeris suteikė jam ir daug savų spalvų, atėjusių iš visos jo XX ir XXI a. muzikos atlikimo patirtį. 

Nors ir po pertraukos, tačiau labai organiškai, lyg toliau tęsiant tą pačią muzikinę, estetinę mintį nuskambėjo A.Schnittke’s Koncertas fortepijonui ir styginių orkestrui. Solistė – Fryderyko Chopino konkurso (2010 m.) ir kitų konkursų nugalėtoja pianistė Juliana Avdejeva (Rusija). Ji A.Schnittke’s koncertą atliko su didele jėga ir laisve.

Kadangi nemažas orkestras grojo be dirigento, J.Avdejeva faktiškai atliko jo vaidmenį. Ji labai raiškai parodydavo muzikos charakterį, judėjimo pobūdį, štrichus, tempus, kuriuos čia pat puikiai perimdavo ir pratęsdavo orkestras. Tai buvo įsimintina interpretacija.

A.Schnittke’s kūriniai retai palieka klausytojus abejingus, tačiau šį kartą ir raiškus, ir labai tikslus atlikimas suteikė dar daugiau įtaigos šiai genialiai muzikai.

Toliau nuskambėjo nemirtingieji A.Piazzollos tango – „Suite Punta del Este“ smuikui, vibrafonui ir styginiams. Solistai – šį kūrinį „Kremeratai Baltica“ aranžavęs vibrafonininkas A.Puškariovas (Latvija) ir G.Kremeris. Šiais metais minimam A.Piazzollos šimtmečiui skirtas atlikimas nepaprastai subtiliai pratęsė ir papildė lygtolinį atliekamos muzikos dramatizmą.

Muzikinė koncerto gija lyg tapo lengvesnė, skambėjo trys tango, tačiau kokios subtilumo ir gelmės vis dėlto yra ši muzika! Atliekant A.Piazzollą solines partijas atliko ir kiti „Kremeratos Baltica“ atlikėjai, ne tik G.Kremeris ir A.Puškariovas, pavyzdžiui antroje siuitos dalyje nepaprasto subtilumo ir grožio buvo G.Dirvanauskaitės ir G.Kremerio violončelės ir smuiko „pokalbis“.

„Kremerata Baltica“ sugrįžo, tačiau dabar ir vėl lauksime kitų šio kolektyvo sugrįžimų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.