Kristupo festivalis kvies pasivaikščioti po „Pasaulio muzikos sodą“

„Po sunkių metų norisi pakilti ir pažvelgti į Žemę tarsi iš viršaus – kaip paukštei mūsų emblemoje. Todėl šiemetinė festivalio tema – „Pasaulio muzikos sodas“. Man sodas – vieta, kurioje kaip egzotiški žiedai skleidžiasi muzikos kūriniai“, – kalbėjo Jurgita Murauskienė, Kristupo festivalio meno vadovė, pristatydama šiemetį renginį.

Kristupo festivalistradiciškai prasidės „Muzika ant vandens“. 
Kristupo festivalistradiciškai prasidės „Muzika ant vandens“. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 22, 2021, 8:57 PM, atnaujinta Jun 22, 2021, 8:57 PM

Liepos ir rugpjūčio mėnesį Kristupo festivalis vilniečius ir sostinės svečius pakvies pasivaikščioti po muzikos sodą beveik trisdešimt kartų – tiek koncertų įtraukta į jo programą. 

„Kasmet festivalis vis kitoks, parengiame vis naują programą, bet tikslas lieka tas pats – telkti muziką mėgstančią bendruomenę, kuriai nebūna nei blogo oro, nei per didelių atstumų, nepatogių kėdžių“, – kalbėjo J.Murauskienė. 

Gėrėtis bus kuo: galingą skambesio bangą Neries krantinėse sukels Lietuvos kariuomenės orkestras; įspūdžius iš Siera Leonės pristatys charizmatiškasis „Blues Blast Music Awards“ nominantas Bai Kamara; pirmą kartą į Lietuvą atvyks „The Times“ Klasikinės gitaros Dievu tituluojamas Milošas Karadaglićius; pavėjui su svajonėms leisis Remis Rančys; ką tik įrašų gigantės „Naxos“ išleistą pasaulinę premjerą – albumą „Journey for the Soul“ – pristatys pats muzikos autorius Peteris Breineris, o megažvaigždės Karlo Jenkinso šedevrą „Symphonic Adiemus“ atliks Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras su jungtiniu „Aidijos“ ir M.K.Čiurlionio menų mokyklos choru.

Premjeros, netikėti susitikimai, nauji vardai

Liepos 2 d. Kristupo festivalis prasidės „Muzika ant vandens“ – renginiu, kuriuo organizatoriai labai didžiuojasi.

Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovaujamas kapelmeisterio Egidijaus Ališausko, Neryje stovinčiame motorlaivyje gros populiarias A.Vivaldi, Ph.Sparke’o, G.Dinicu ir kitų autorių melodijas, o klausytojai įsitaisys Neries pakrantėse.

Liepos 7-ąją Šv.Kotrynos bažnyčioje – įtraukianti muzikinė drama „Laukimas“ su sopranu Aušrine Stundyte. Koncertinį pastatymą režisuoja pasaulinio garso ispanų režisierius Calixto Bieitto, vadinamas „operos Quentinu Tarantino“. Jį įkvėpė Kotrynos bažnyčios aplinka, todėl spektaklyje bus ir aktorius, ir kitų netikėtų spendinių. 

Dainininkė įkūnys neįvardintą Moterį Arnoldo Schoenbergo „Laukime“ („Erwartung“). Įtemptos monodramos veikėja klajoja po mėnulio apšviestą mišką – ieško mylimojo, kuris, panašu, ją išdavė. Galų gale randa vyrą nužudytą. Moteris išlieja savo emocijas: siaubą, liūdesį, aistrą, pavydą, pyktį, švelnumą, atjautą, vienatvę, nežinomybės baimę.

Šis spektaklis ką tik buvo parodytas Bilbao (Ispanija) ir iškart vežamas į Vilnių. O A.Stundytė po pasirodymo Kristupo festivalyje vyks į Zalcburgą, kur dainuos Richardo Strausso operoje „Elektra“.

Liepos 21-ąją į albumo „Salone“ pristatymą Vilniaus paveikslų galerijos kieme pakvies bliuzo dainininkas B.Kamara, kurio giminės šaknys Siera Leonėje, bet pats jis ten niekada negyveno, nes užaugo diplomato šeimoje. Dabartinė jo stotelė – Belgija.

Atlikėjo kūryboje stilingai susipina bliuzo, soulo, fanko, ritmenbliuzo, džiazo elementai. Vis dėlto kaip sielos muziką dainininkas išskiria bliuzą. Jis tobulai tinka šiltam, jausmingam Bai vokalui ir primena dainininkui afrikietiškas šaknis. 

Tai simboliškai atsispindi naujojo albumo pavadinime „Salone“ – šis žodis krio kalba reiškia Siera Leonę.

Muzikos kritikai varžosi rinkdami epitetus iš Juodkalnijos kilusiam, Didžiojoje Britanijoje gyvenančiam gitaristui M.Karadaglićiui, koncertuosiančiam Vilniaus paveikslų galerijos kieme liepos 22-ąją. Klasikinės muzikos herojus, Klasikinės gitaros Dievas – tik pora jų. 

Milijonai pasaulio klausytojų žavisi jame derančia roko žvaigždės charizma ir klasikine elegancija. O Gregory Porteris, Stevenas Isserlisas, Anoushka Shankar – tik keli vardai iš daugelio įspūdingų scenos partnerių.

Liepos 23-iąją tame pačiame Vilniaus paveikslų galerijos kieme – lietuviška premjera: saksofonininko, multiinstrumentininko R.Rančio albumo „Pavėjui“ pristatymas. 

Albumas įkvėptas ir kelionių įspūdžių, ir karantininių pamąstymų, ir pasivaikščiojimų po tylias Vilniaus gatves, kiekvienas kūrinys – tarsi trumpas filmas apie gyvenimo vingius, tekantį laiką.

R.Rančys savo kūryba nesiekia šokiruoti ar sukrėsti, atvirkščiai, kalba, groja šviesius dalykus. Pasak muziko Domanto Razausko, „Pavėjui“ – ne šiaip dailių melodijų rinkinys, o saulės šviesos ir džiaugsmo dozė, kuri gali tapti tiesiog gyvybiškai reikalinga“.

Liepos pabaigoje, 29-ąją, Šv.Kotrynos bažnyčioje solistas ir dirigentas P.Breineris iš Didžiosios Britanijos su orkestru „Kristupo styginiai“ pristatys ką tik įrašų gigantės „Naxos“ išleistą albumą „Journey for the Soul“. 

Muzikos autoriaus P.Breinerio kūrybinėje sąskaitoje – daugiau kaip 250 albumų, parduotų milijoniniais tiražais. Labiausiai įrašinėjamą klasikinės muzikos atlikėją galima išvysti įvairiais amplua – dirigento, kompozitoriaus, pianisto, aranžuotojo. 

Pasak muzikos kritikų, P.Breinerio „fantazija neturi ribų“, jis „jautrus, emocionalus, atimantis žadą“, vertas „privaloma išgirsti“ sąrašo.

Festivalio kulminacija – rugpjūčio 20-ąją Vilniaus paveikslų galerijos kieme skambėsantis dar negirdėta K.Jenkinso „Symphonic Adiemus“ versija, kurią atliks Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras su jungtiniu „Aidijos“ ir M.K.Čiurlionio menų mokyklos choru.

Iš 20 sekundžių trukmės muzikos, kurtos „Delta Airlines“ reklamai, K.Jenkinsas išaugino „Adiemus“ – kūrinį, visą pasaulį pavergusį etniniu koloritu ir paties kompozitoriaus išgalvota kalba. Nors skamba ji tarsi lotynų, „žodžius“ K.Jenkinsas formavo pagal melodinę liniją.

Įdomus faktas – kūrinio pavadinimas išties labai artimas lotyniškajam „adeamus“, reiškiančiam priartėjimą. O juk jo šiandien taip trūksta!

17 auksinių ir 2 platininių diskų apdovanojimus pelnęs „Adiemus“ pirmą kartą Lietuvoje suskambės dar didingiau – Kristupo vasaros festivalyje bus atlikta nauja, paties kompozitoriaus orkestruota versija „Symphonic Adiemus“.

Prieš pikniką – ekskursija

Festivalis tęs Kristupo piknikus prie fontano Bernardinų sode, o kultinio Ludovico Einaudi muzika liesis naujoje festivalio erdvėje – atgimusio Trakų Vokės dvaro parke. Įspūdingoje aplinkoje talentingojo italo kūrinius skambins Ieva Dūdaitė.

Apie savo pasirinkimą pianistė sakė: „Man L.Einaudi – šių laikų grynuolis. Jis nesiekia pompastikos, specialių efektų ar šou. Jo muzika tyra ir tikra. Būtent dėl to įtraukiau jį į savo repertuarą.

Juk šiais jautriais laikais taip reikia paprastų, nuoširdžių dalykų. Atliksiu kūrinius iš garso takelių filmams „Neliečiamieji“, „Daktaras Živago“ bei keletą kitų šedevrų. Beje, L.Einaudi įkvėpė mane pačią pradėti kurti muziką!“.

Dar viena nauja Kristupo festivalio erdvė – Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio pašonėje, kur plyti nuostabaus grožio senų obelų sodas.

„Jis tobulai atitinka šiemetinę mūsų festivalio temą, tad nesurengti jame koncerto būtų buvusi nuodėmė“, – sakė J.Murauskienė.

Festivalio partneris „Gatvės gyvos“ Kristupo piknikų klausytojus prieš koncertus pakvies į ekskursijas „Bernardinų, Sereikiškių, Jaunimo...“ ir supažindins su stebinančiomis Bernardinų sodo transformacijomis nuo daržo iki puošniausio vasaros teatro.

Šių metų naujovė – ekskursija vaikams „Pojūčių sodas“: 3–6 metų vaikai Vilniaus istoriją pažins per pojūčius.  

Šv.Kazimiero bažnyčioje – sakralinės muzikos valandos

Visą vasarą Šv.Kazimiero bažnyčioje gaus geriausi Baltijos šalyse „Oberlinger“ vargonai, kalbinami iškiliausių pasaulio vargonininkų. Tai – Kristupo festivalio ciklo „Sakralinės muzikos valandos“ vieta.

Kaip sakė ciklo vadovė Renata Marcinkutė-Lesieur, kartu su kolegomis programą jie rengė tarsi išalkę, pasiilgę gyvo garso sakralinėje erdve. Tad šiemet „Sakralinės muzikos valandų“ ciklas turės net 13 koncertų.

Ji dėkojo Kazickų šeimai, ištikimai rėmėjai, jau daugelį metų skatinančiai nenuleisti rankų.

Pasak R.Marcinkutės-Lesieur, šiems metamas būdinga daug jubiliejų, tarp jų – ir pernykščių, kurių nepavyko gyvai paminėti.

Vienas jų – pernai minėtas japonų diplomato Chiune Sugiharos šimtmetis. Liepos 1-ąją Šv.Kazimiero bažnyčioje per ciklo atidarymą skambės lietuvių ir japonų kompozitorių muzika, vargonuos R.Marcinkutė-Lesieur ir R.Mitkus, gros ir dainuos būrys lietuvių atlikėjų, pati Japonijos ambasadoriaus žmona Yuko Yamasaki gros kanklėmis ir skaitys haiku.  

Rugpjūčio 15-ąją koncertu bus paminėtas Aleksandros ir Juozo Kazickų santuokos 80-metis.

A. ir J.Kazickų gyvenimas buvo kupinas išbandymų. Lygiai taip pat – meilės, pagarbos ir vilties. Nei sunkūs metai tremtyje, nei karas, nei pasitraukimas iš gimtinės neužgesino šios poros tikėjimo vienas kitu. Stiprybė vienybėje padėjo sukurti naują gyvenimą, kupiną laimės.

A. ir J.Kazickai tikėjo, jog „žmogus pasijunta laimingas, kai gražesnį gyvenimą kuria ne tik sau, bet ir kitiems: savo artimiesiems, kartu dirbantiems žmonėms, vėliau savo miestui, savo šaliai“.

Gyvas pavyzdys – „Sakralinės muzikos valandos“, kur šių šviesulių dėka sielos atgaivą muzikos gelmėse randa kiekvienas panorėjęs.

Koncerte vargonuos R.Marcinkutė-Lesieur ir L.Digrys, dainuos Justina Gringytė ir Jonas Sakalauskas.

Dar vienas jubiliejus – vieno pirmųjų L.Digrio mokinių Gedimino Kviklio 75-metis, kurį jis paminės rugpjūčio 24-ąją su obojininkais Robertu ir Laurynu Beinariais.

Iš  retesnių programų R.Marcinkutė-Lesieur minėjo vargonininkės Jurgitos Kazakevičiūtės parengtą ryškiausio čekų šiuolaikinio kompozitoriaus Petro Ebeno kompoziciją „Pasaulio labirintas ir širdies rojus“. Tai – keturiolika pjesių pagal to paties pavadinimo filosofo, humanisto, švietimo teoretiko, teologo Johanno Amoso Comeniuso (1592–1670) knygą. 

Kompozitorius jas apibūdina taip: „Piligrimas, klaidžiojantis pasaulio labirintais, neranda čia nieko, kas jį džiugintų ir kreipia savo širdį į Dievą. Labiausiai mane jaudina J.A.Comeniuso požiūris, jo nenuilstamas siekis padaryti pasaulį geresnį. Visa teksto atmosfera yra ne idiliškas pasivaikščiojimas, o satyrinės, keistos ir kartais net apokaliptinės vizijos.“

Šias vizijas liepos 27-ąją perduos psichologiniu tikslumu, jautrumu pribloškiantis aktorius Rolandas Kazlas ir virtuoziškai vargonus valdanti J.Kazakevičiūtė.

Beje, P.Ebenas labai mylėjo Vilnių, kai šventė savo 70-metį, jubiliejiniam koncertui iš kelių Europos miestų pasirinko būten mūsų šalies sostinę.

Vargonų rečitalį liepos 20-ąją surengs retai Lietuvoje pasirodanti Karolina Juodelytė, ryškiai spindinti tarptautiniuose konkursuose, koncertuojanti žymiausiose pasaulio šventovėse bei koncertų salėse, vargonuojanti su įvairiais orkestrais. Jos įrašai puikuojasi „Grammy“ apdovanojimų nominacijų sąraše.

Pernai Karolina buvo atrinkta į vargonininkų konkursą Pietų Korėjoje, kuriame turėjo dalyvauti tik 12 jaunųjų vargonininkų iš viso pasaulio. Dėl pandemijos konkursas neįvyko, bet pats lietuvės atrinkimo faktas – įkvepiantis.

„Sakralinės muzikos valandų“ cikle bus nemažai duetų. „Buvome taip pasiilgę muzikos, kad vien vargonų nebeužteko, norėjosi dar ko nors – balso, kitų instrumentų“, – sakė R.Marcinkutė-Lesieur.

Tad su vargonininkais koncertuos dainininkės Joana Gedmintaitė, Asta Krikščiūnaitė, smuikininkas Tomaszas Tomaszewskis, Berlyno „Deutsche Oper“ simfoninio orkestro pirmasis koncertmeisteris, Berlyno menų universiteto profesorius, kiti atlikėjai. 

„Sakralinės muzikos valandų“ ciklą rugsėjo 5-ąją baigs svečias iš Vatikano Juanas Paradellas Sole, Siksto koplyčios ir Šv.Petro bazilikos vargonininkas. Be to, jis yra vargonų ir grigališkojo choralo profesorius L.Refice konservatorijoje Frosinone bei kelių vargonų muzikos asociacijų garbės prezidentas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.