Muzika ir improvizacijos Viktoriją lydėjo nuo ankstyvos vaikystės. Jos mama, viena tituluočiausių Lietuvos kulinarių Aldona Gečienė, „džiazuodavo“ virtuvėje, o visa giminė Švėkšnoje nepaprastai mėgdavo dainuoti. Tam ypatingų progų ieškoti nereikėdavo – dainos, kad ir vakarienės užstalėje, neretai liedavosi iki paryčių.
„Mamos šeima – ypatinga. Tuose namuose iki šiol dainuojama trimis balsais ir tai visiems yra natūralus dalykas. Aš su tuo užaugau. Nors tėvai įsikūrė Vilniuje, mano visos atostogos, vasaros prabėgo Švėkšnoje, skambant dainoms. Tėtis irgi artimas muzikai. Groja įvairiais instrumentais“, – lrytas.lt kalbėjo Viktorija, trylika metų gyvenanti ir dainuojanti Paryžiuje.
O jos dainų kelionė, atvedusi iki džiazo virtuozės titulo, – ypatinga.
Pirmūnės kelias į Paryžių
„Neturėjau tikslo tapti dainininke, nes niekas šeimoje nemanė, kad tai – tinkama profesija. Bet mane tėvai nuo pat vaikystės lavino įvairiuose būreliuose. Esu dainavusi Alfonso Peniko vaikų džiazo grupėje, mokiausi Balio Dvariono muzikos mokykloje, o vokalo mane mokė Nijolė Maceikaitė. Apie džiazą tada net negalvojau, bet man viskas buvo įdomu – ir muzikavimas, ir dainavimas, ir kelionės po Lietuvą su A.Peniko grupe“, – pasakojo Viktorija.
Puikiai baigusi stipriausią sostinės mokyklą – Vilniaus licėjų, ji įstojo į Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą (TSPMI): „Visada norėjau būti tarp lyderių, veiklių, motyvuotų žmonių. Man atrodo, kad gyvenime nieko nėra neįmanoma”.
Po metų studijų TSPMI Viktorija įstojo į Rygoje esančią Stokholmo aukštąją ekonomikos mokyklą. Netrukus sužinojo, kad Pensilvanijoje (JAV) įsikūręs Lafayette‘o koledžas ją irgi priėmė ir, negana to, suteikia stipendiją. Net nedvejodama ji išvyko į JAV, kur studijavo laisvuosius menus ir ekonomiką.
Išvažiuoti iš saugių tėvų namų už Atlanto Viktorija nebijojo – jau anksčiau ne kartą buvo išvykusi į užsienį pasisemti žinių: dar mokydamasi Vilniaus licėjuje lankėsi tarptautinėje lyderystės stovykloje JAV, prieš tai – tokioje pat stovykloje Danijoje.
Po ketverių metų studijų Pensilvanijoje Viktorija sulaukė pasiūlymo dirbti fondų valdymo kompanijoje. Atrodė, jos laukia daug žadanti ekonomistės karjera, bet visai netikėtai atsidūrė Paryžiuje. Meilės ir meno mieste ji sulaukė kvietimo iš įmonės „EuroBusiness Media“, kuri dirbo su tarptautinių įmonių, fondų, įvairių institucijų vadovais, rengė su jais interviu, organizavo pristatymus visuomenei.
Viktorijai buvo patikėtos projektų vadovės pareigos. Po devynerių metų ji jau buvo agentūros vykdomoji direktorė, bet tuomet pajuto, kad norisi naujų horizontų, todėl nusprendė įkurti savo renginių organizavimo įmonę.
Džiazą atsivežė iš Amerikos
Dainuoti džiazo klubuose Viktorija pradėjo Amerikoje. Ten ją pakerėjo klasikinio džiazo dainininkų, tokių kaip Ellos Fitzgerald ir jos amžininkų, dainavimas. Ir lietuvei puikiai sekėsi įvaldyti tokį dainavimo stilių.
Paryžiuje ji taip pat visa galva nėrė į džiazo pasaulį, o dabar Prancūzijos sostinės džiazo gurmanai ją jau tituluoja Amerikos džiazo tradicijų puoselėtoja. Ir gerbėjai, ir kritikai žavisi Viktorijos elegantiška laikysena scenoje, gebėjimu svinguoti.
Daug metų vienas pagrindinių lietuvės partnerių buvo garsus Amerikos kontrabosininkas Gene Perla, dirbęs su džiazo žvaigždėmis Elvinu Jonesu, Sonny Rollinsu, Nina Simone ir Sarah Vaughan.
Šiuo metu Viktorija Paryžiuje vadovauja keliems džiazo ir bliuzo projektams, nuolat koncertuoja su bigbendais. Frankfurto radijo bigbendas ją dvejus metus iš eilės kvietė atstovauti Lietuvos džiazui Vokietijoje. Ji yra prestižinio tarptautinio Sarah Vaughan džiazo vokalo konkurso 2019 m. laureatė.
Muzika ir džiazas – pokalbis apie gyvenimą
„Organizuodama įvairius renginius, supratau, kad viską, ko esu išmokusi muzikuodama, galiu pritaikyti ir savo darbinėje veikloje, o tai, ko išmokstu bendraudama su klientais, panaudoju ir dainuodama, ir rengdama koncertus.
Nors Paryžiuje tarp vietinių ir iš užsienio atvykstančių muzikantų bei dainininkų – didžiulė konkurencija, tai, kad esu lietuvė, visai netrukdo. Atvirkščiai, padeda, nes Lietuvos džiazui ne kartą atstovavau ir kitose Europos šalyse, tarptautiniuose renginiuose.
Neretai dainuodama įterpiu kokių nors lietuvių liaudies dainų motyvų. Tai klausytojams atrodo netgi labai egzotiškai. Laisvai kalbu ir prancūziškai, ir angliškai, todėl man nesunku su muzikantais rasti bendrą kalbą“, – savo gyvenimiška ir kūrybine patirtimi dalijosi Viktorija.
Kvarteto, su kuriuo ji atvyks į Lietuvą, muzikantus ji susirado ir subūrė pati. Pasak Viktorijos, jie visi išpažįsta tradicinį džiazą: „Be to, visi – labai patyrę, išsilavinę muzikantai, todėl į sceną ateina su visu savo sukauptu bagažu. Man tai – itin svarbu, nes, manau, kad muzika yra gyvas pokalbis, todėl visada ieškau muzikantų, su kuriais dainuojant galima pasikalbėti, improvizuoti, kartais net su tam tikrais šou, „tūso“ elementais“.
Su mama virtuvėje nedžiazuoja
Scenoje Viktorijai patinka improvizuoti. Nepaisant to, iš mamos A. Gečienės, kuri yra nepralenkiama virtuvės virtuozė, dainininkė pirmiausia išmoko gaminti greitai, paprastai, iš akies: „Mama, dirbdama garsiuose restoranuose ar dalyvaudama įvairiuose konkursuose, labai mėgsta savo patiekalus įmantriai papuošti, bet, kai aš paklausiu kokių receptų, ji man paaiškina, kad viską daro iš akies, gramais produktų nematuodama. Taip aš ir gaminu“.
Viktorija prisipažino nesanti smaližė, o prasidėjus COVID-19 pandemijai iš viso atsisakė bet kokių saldumynų: „Nesu desertų žmogus. Dabar esu iš savo meniu išbraukusi cukrų. Man labai patinka prancūziški sūriai, vynas, keptos daržovės.
O tam, kad pavyktų ką nors pagaminti greitai ir skaniai, svarbiausia nusipirkti šviežių produktų. Tuomet nebereikia jų nei marinuoti, nei naudoti kokių nors ypatingų prieskonių. Dedu mėsą bei žuvį į keptuvę arba orkaitę ir per dešimt minučių patiekalas – paruoštas. Daržoves sumetu į specialų gilų indą, įberiu šviežių prieskonių, kelios minutės, ir viskas“.
