Šiuolaikinės muzikos festivalyje „Permainų muzika“ – M. Baranausko ir D. Prusevičiaus premjeros

Festivalis „Permainų muzika“ kviečia šiuolaikinės muzikos gerbėjus apsilankyti Klaipėdos koncertų salėje. Rugsėjo 25 d. 18 val. 30 min. išsilies „Šviesotamsos skambesys“. Tai Klaipėdos kamerinio orkestro koncertinė programa, intriguojanti net keliomis premjeromis ir pirmais kartais.

Klaipėdos kamerinio orkestro koncertinė programa „Šviesotamsos skambesys“ intriguoja net keliomis premjeromis.
Klaipėdos kamerinio orkestro koncertinė programa „Šviesotamsos skambesys“ intriguoja net keliomis premjeromis.
Festivalyje „Permainų muzika“ dalyvaus ir pianistas P.Geniušas.<br> D.Matvejevo nuotr.
Festivalyje „Permainų muzika“ dalyvaus ir pianistas P.Geniušas.<br> D.Matvejevo nuotr.
M.Bačkus – violončelininkas, Klaipėdos kamerinio orkestro vadovas.
M.Bačkus – violončelininkas, Klaipėdos kamerinio orkestro vadovas.
 Dainininkė L.Dambrauskaitė.
 Dainininkė L.Dambrauskaitė.
 Klaipėdos kamerinio orkestro koncertinė programa „Šviesotamsos skambesys“ intriguoja net keliomis premjeromis.<br> V.Petriko nuotr.
 Klaipėdos kamerinio orkestro koncertinė programa „Šviesotamsos skambesys“ intriguoja net keliomis premjeromis.<br> V.Petriko nuotr.
Klaipėdos kameriniam orkestrui diriguos A.Čepaitė.
Klaipėdos kameriniam orkestrui diriguos A.Čepaitė.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Sep 24, 2021, 2:12 PM

Bendradarbiaujant su Lietuvos kompozitorių sąjunga bus pristatyta specialiai festivaliui sukurto Mariaus Baranausko kūrinio „Arrokoth“ violončelei ir styginiams pasaulinė premjera.

Kompozitorius teigė: „Vienu svarbiausių kūrinio išeities taškų tapo kosminis objektas Arrokoth, kuris šiuo metu yra tolimiausias kosminis kūnas, aplankytas ir ištirtas žmogaus sukurto aparato.

Įdomi šio nedidelio objekto dvilypė struktūra, kuri įkūnijama ir kūrinio struktūroje. Taip pat vienu inspiracijos elementu tapo pati Arrokoth sąvoka, kuri yra kilusi nuo išnykusios algokinų kalbų pošeimio pouhatanų kalbos žodžio, reiškiančio įkvėpimą stebėti žvaigždes ir dangų. 

Kūrinyje įvairūs šio objekto fizikiniai parametrai bei vizualinės inspiracijos virsta muzikos forma, tembrais, ritmais bei kitais garsiniais elementais. Taip šis be galo įdomus kosminis kūnas suskamba mums girdimais ir suvokiamais muzikiniais garsais.

Muzikinė medžiaga atsiskleidžia per dviejų sąlyginių garso objektų sąveiką: tai orkestras su visa instrumentine sudėtimi ir vidine elementų struktūra bei solo instrumentas (violončelė), kuriame atsiskleidžia gausybė įvairių tembrų, garsų ir kuris įkūnija savotišką orkestrą savyje.“  

Taip pat bus atlikta D.Prusevičiaus kūrinio „Hommage a Beethoven“ styginių orkestrui lietuviškoji premjera, kurios pasaulinę premjerą Klaipėdos kamerinis orkestras rugsėjo 19 dieną grojo Usedomo muzikos festivalyje (Vokietija). Kūrinį autorius dedikavo maestro Davidui Geringui.

Pastaruoju metu bene dažniausiai pasaulyje minima kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės pavardė.  Prieš porą metų festivalyje „Permainų muzika“ atlikęs jos naujo kūrinio „Sielunmaisema“ pasaulinę premjerą Klaipėdos kamerinis orkestras dabar pirmąkart Klaipėdoje įgarsins autorės opusą „Šviesotamsos trilogija“. 

Pasak autorės, „šiame kūrinyje garsų pavidalu tyrinėjamos įvairios šviesos ir tamsos proporcijos, jų tarpusavio santykis. Kiekvienoje trilogijos dalyje susitelkiama į tam tikrą šio santykio aspektą, pateikiama gradacijų skalė nuo šviesos tamsoje iki tamsumos šviesoje.

Tarpines arba „šešėlines“ būsenas kuria tembrinė styginių instrumentų žaismė – jos tarsi įaudžiamos į mikrojudesių kupiną faktūrą.

Pirmoje dalyje „Tunelis“ abi šviesos būsenos yra supriešinamos pasitelkiant laipsnišką perėjimą iš tamsos į ryškią šviesą.

Antroji dalis „Meteoritai“ skendi visiškoje tamsoje su retkarčiais švystelėjančiais šviesos blyksniais.

Trečioji dalis „Tamsa šviesoje“ nukelia į šviesą, su nuolat ją lydinčiais tamsos šešėliais.“

Beje, šis opusas įrašytas neseniai tarptautinį ažiotažą sukėlusioje kompozitorės autorinėje plokštelėje „Saudade“, kurią išleido suomių kompanija „Ondine“.

Šiame koncerte fortepijonui ir styginiams parašyto kūrinio solo partiją gros charizmatiškasis pianistas Petras Geniušas, didelis šiuolaikinės muzikos entuziastas ir interpretacijos meistras. 

2017 metais į Klaipėdą buvo atvykęs garsus JAV kūrėjas Davidas Langas, prestižinės Pulitzerio premijos, „Grammy“ apdovanojimo laureatas. Jis apibūdinamas kaip aistringas, produktyvus ir daugiaplanis kūrėjas, nuolat ieškantis naujų formų: ar tai būtų ryšys su roko muzika, ar savotiškas viduramžių muzikos dvasios atgaivinimas.

Šis amerikiečių minimalistas žinomas ir kaip kultinės Niujorko grupės „Bang on a Can“ (taip pat koncertavusios Klaipėdoje) vienas įkūrėjų ir meno vadovų. Už muziką Paolo Sorrentino filmui „Jaunystė“ („Youth“) , ypač už jo dalį „Simple Song #3“  („Dainelė #3“), kuri specialiai autoriaus aranžuota taip pat buvo atlikta „Permainų muzikoje“, D.Langas gavo Auksinį gaublį ir buvo nominuotas „Oskarui“.

Šiemet „Permainų muzikoje“ vėl skambės gili ir emocionali šio su Lietuva susijusio amerikiečių kompozitoriaus kūryba. Tai – prieš trejetą metų sukurta ir pirmą kartą Lietuvoje atliekama kompozicija „Prayers for night and sleep“ („Maldos prieš naktį ir miegą“).

Kūrinio solos partijas atliks nuostabioji Lina Dambrauskaitė (sopranas) ir Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas, originalaus meninio mąstymo violončelininkas Mindaugas Bačkus. Jis taip pat grieš ir anksčiau minėto premjerinio M.Baranausko opuso solo partiją.

Programą „Šviesotamsos skambesys“ diriguos Adrija Čepaitė. Talentinga dirigentė ir grigališkojo choralo atlikėja, Austrijoje reziduojančio ansamblio „Graces & Voices“ įkūrėja bendradarbiauja su įvairiais Lietuvos orkestrais, tačiau su Klaipėdos kameriniu orkestru muzikuos pirmą kartą. 

Dirigentė sakė, kad jai „bus malonu pirmą kartą (kad ir taip spontaniškai) susitikti su Klaipėdos kameriniu orkestru. Be to, Klaipėda turi išties solidų festivalį, skirtą šiuolaikinei muzikai. Domiuosi šiuolaikinių kompozitorių kūryba ir suprantu ją kaip labai iškalbingą reiškinį šių dienų kultūrai, kuriantį ne tik muzikinę, bet ir tam tikrą edukacinę vertę. Tad tebūnie sutelktos mūsų visų pastangos“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.