Nepaprastos sėkmės Kronbergo akademijos festivalyje Vokietijoje (1993-aisiais įsteigta akademija ugdo stygininkus ir garsėja savo rengiamu tarptautiniu festivaliu – Red.) sulaukė jo užsakymu sukurtas naujausias lietuvės opusas „...ir tai praeis“ smuikui, violončelei, vibrafonui ir styginių orkestrui.
Jį rugsėjo 30 d. pristatė smuikininkas Gidonas Kremeris su savo vadovaujamu „Kremerata Baltica“ orkestru, violončelininke Erica Piccotti ir vibrafonininku Andrejumi Puškariovu.
„Pirmą kartą mano karjeroje bisui buvo pakartotas visas kūrinys“, – džiaugėsi sėkme autorė.
Dar nėra buvę ir taip, kad vienas įtakingiausių Vokietijos dienraščių Lietuvos kompozitoriaus kūriniui skirtų dalį straipsnio. „Frankfurter Allgemeine“ R.Šerkšnytės kompoziciją pavadino festivalio įvykiu.
Atsigręžė į moteris kūrėjas
Šiemet Kronbergas nutarė grąžinti istorinę skolą moterims kūrėjoms – tai liudijo ir festivalio moto „Frau macht Musik“ (liet. „Moteris kuria muziką“). Mat moterys kompozitorės visais laikais sunkiai skynėsi kelią į pripažinimą.
Kaip pažymėjo „Frankfurter Allgemeine“, netgi palyginti neseniai – 1999-aisiais – Štutgarde išleista 544 puslapių Martino Demmlerio studija „XX amžiaus kompozitoriai“ išsamiai pristato 83 vyrus ir tik dvi moteris – išeivę iš Sovietų Sąjungos Sofiją Gubaiduliną ir rumunę Adrianą Hölszky, o 2005 metais dešimties pripažintų tarptautinių muzikos leidyklų sudarytame kompozitorių sąraše minimi 103 vyrai ir aštuonios moterys.
Kronbergo festivalis keturiolikoje koncertų pristatė 22 vyrų ir 26 moterų kompozicijas – net keturis šimtmečius aprėpiančią muzikos panoramą. R.Šerkšnytė išsiskyrė netgi tokiame kontekste.
Laiko tėkmės galia
„Aštuonių minučių kūrinys greitai pralekia, bet ilgam įsirėžia į atmintį. Kompozitorė, prieš 12 metų jau pristačiusi Kronberge vieną kūrinį (čia skambėjo „Vasarvidžio giesmė“, taip pat sukurta Kronbego akademijos užsakymu – Red.) turi ypatingą melodistės talentą. Ji plėtoja instrumentines linijas su absoliučiu garsų pojūčiu ir įstabia ramybe, nesibaimina tonalių gestų, kurdama netonalią muziką.
Jos kūrinio logiką lemia ne kontrapunkto dėsniai, bet pavieniai garsai ir spalvos, suteikę perėjimams iš G.Kremerio subtilių pasažą į E.Piccoti violončelės tonus nesentimentalų natūralumą. Ramintos Šerkšnytės muzika kone magiškai tvyro savyje. Ji nekelia klausimų ir neduoda atsakymų. Ji tiesiog yra“, – rašo apie naują R.Šerkšnytės kompoziciją „Frankfurter Allgemeine“.
Pati autorė teigė siekusi įkūnyti skirtingus laiko aspektus: vibrafono partija – tarsi pastovi ir nepermaldaujama laiko tėkmė, „dangiškoji“ violončelė – lėtas ir amžinasis laikas, smuiko solo – trumpas, greitai prabėgantis žmogiškasis laikas, orkestras – laiko tėkmės galia.
„Ir tai praeis“ – viena labiausiai mane jaudinančių citatų. Ji ir guodžianti, ir liūdinanti. Viskas laikina: jaunystė, grožis, skaudūs ir džiugūs momentai... Kita vertus, mintys apie laikinumą skatina atsigręžti į amžinuosius dalykus, taip pat įvertinti, iki galo pajausti ir išgyventi kiekvieną mūsų gyvenimo momentą, suvokiant, kaip greitai jis praeis“, – atviravo Raminta.
Klausėsi keturi prezidentai
Vienas garsiausių pasaulio muzikų G.Kremeris jau įtraukė naująjį lietuvės kūrinį į savo repertuarą ir neseniai atliko su „Kremerata Baltica“ bei šio orkestro solistais Babij Jaro žydų masinių žudynių 80-mečio minėjime Kijeve.
Ceremonijoje dalyvavo Ukrainos, Vokietijos, Izraelio ir Albanijos prezidentai, buvo atidengta garsios konceptualistės Marinos Abramovich memorialinė skulptūra „Krištolonė raudų siena“.
Sėkmingai keliauja ir kiti R.Šerkšnytės kūriniai. Jos simfoninis opusas „Ugnys“, sukurtas Bavarijos radijo simfoniniam orkestrui, tik ką skambėjo JAV, atliekamas Klivlendo muzikos instituto orkestro ir dirigento Carloso Kalmaro. „ClevelandClassical.com“ gyrė autorę už orkestro audinio ir spalvų pojūtį.
Šimtus kartų pasaulyje skambėjęs kompozitorės studijų metų kūrinys „De profundis“ neseniai pateko į Švedijos radijo orkestro repertuarą, o „Vasarvidžio giesmę“ praėjusį mėnesį atliko Sankt Galeno (Šveicarija) orkestras savo sezono pradžios koncerte.
Kitą mėnesį ši kompozicija jau antrą kartą skambės Vienos „Musikverein“ Auksinėje salėje – ją grieš Vienos radijo simfoninis orkestras, diriguojamas Markuso Poschnerio.
