Darreno Cunninghamo, arba „Actress“, audiovizualinis pasirodymas įtraukė itin išbaigta, vientisa ir stipria estetika. Nors metams bėgant jo priemonės keičiasi – jis naudoja tiek sintezatorius bei ritmo mašinas, tiek programinę įrangą bei įsirašytus aplinkos garsus, bendras skambesys išlieka charakteringas būtent jam. Pats Cunninghamas interviu yra pasakojęs, kad labai mėgsta juodai baltus filmus, su kuriais užaugo vaikystėje, ir kad jie padarė įtaką jo skonio formavimuisi.
Tamsūs atspalviai „Actress“ artimi ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Jo muzikoje šie atspalviai neišsemiami, primenantys ilgametes juodos spalvos studijas Pierre‘o Soulages‘o tapyboje.
Pradžioje išryškėjęs „Mercedes-Benz“ logotipas pasirodymo metu transformavosi, atsirasdavo vis naujuose kontekstuose; vintažinis 50 metų amžiaus „Mercedes“ sedano atvaizdas tai išryškėdavo, tai būdavo išskaidomas į dalis, parodomomis iš vis skirtingų pusių, ardomomis, skaidomomis tol, kol tampa neatpažįstamomis geometrinėmis formomis, linijomis.
Muzikos plėtojimo principas panašus – pagrindiniu leitmotyvu tapo elektroninėmis priemonėmis pakeisti fortepijono sąskambiai, Siri balsas, mušamieji, savo skambesiu artimesni transformuotiems aplinkos garsų įrašams, nei gyviems perkusiniams instrumentams, triukšmai ir itin nuosaikiai, tik kaip akimirkos užuomina į skaitmeninę erdvę, naudojami sci-fi tembrai.
Nuo šių elementų buvo tai nutolstama, tai grįžtama, tarytum juos apžiūrint iš skirtingų pusių kaip išardyto „Mercedes“ automobilio dalis. Muzikos plėtojimas buvo artimesnis pasivaikščiojimui erdvėje, kurioje atrandi vis naujus posūkius ir gali apžiūrinėti objektus iš vis skirtingų pusių, nei tiesiam keliui į aiškų tikslą.
Pasirodymo forma labiau priminė instaliaciją, nei tradicinį koncertą. Jo eiga nesekė įprasta dramaturgija, kurioje kūrinys plėtojamas iki katarsio būsenos. Tad ir sėdėjimas kėdėse lyg filharmoniniame koncerte sukūrė tam tikrų lūkesčių, kurių „Actress“ savo pasirodyme net nesiekė išpildyti, todėl nelabai tiko prie jo pasirodymo koncepcijos.
Keičiantis muzikos dramaturgijai, pasirodymams nutolstant nuo tradiciškesnės koncerto formos, ateityje neabejotinai teks daugiau dėmesio skirti ir pačių pasirodymų formatui. „Actress“ pasirodymo metu norėtųsi būti tamsoje, galėti tiek pajudėti koncerto erdvėje, tiek ir, panorėjus, atsisėsti, užsimerkti, giliau panirti į „Actress“ kuriamą pilką, bet turtingą pasaulį, užuot vien stebėjus jį iš šalies.
Toliau festivalyje „Gaida“: lapkričio 6 d. Nacionalinėje filharmonijoje – Luko Geniušo (fortepijonas) ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas, diriguos Modestas Pitrėnas. Lapkričio 7 d. LDK Valdovų rūmuose – Andriaus Žlabio (fortepijonas) ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas, diriguos Robertas Šervenikas.
