Dar 1588 metais išleistame Trečiajame Lietuvos statute tokiems buvo numatyta žiauriausia bausmė — tėvažudžio kūnas buvo draskomas įkaitintomis replėmis, jie būdavo užsiuvami su gyvuliais į odinį maišą ir paskandinami upėje.
Po ką tik įvykusios Pečiulių šeimos tragedijos Šiauliuose „Ekstra“ prisiminė ir kitas kraupiausias žudynes: Rožkovų — Klaipėdoje, Paškauskų — Kaune, Vajegų — Biržų rajone.
Kauniečius tėvus verslininkus su bendrininku išžudęs Audrius Paškauskas gviešėsi jų turto. Dėl tos pačios priežasties klaipėdietis Ruslanas Rožkovas pasamdė žudiką, kuris turėjo išžudyti visą šeimą. Troškimas praturtėti tėvažudžiu pavertė ir biržietį Mindaugą Daunorą.
Regis, kad garsaus šiauliečio mediko Povilo Pečiulio uždirbti pinigai protą sujaukė jo sūnui Vytautui. Tėvo į Londoną studijuoti išleistas V.Pečiulis pareigūnams prisipažino ne tik pakėlęs ranką prieš tėvą, bet išniekinęs jo palaikus. Namie nužudyto gydytojo palaikai motoriniu pjūklu buvo supjaustyti į gabalus, suvynioti į užuolaidas, rankšluosčius ir paslėpti miške.
Medikas nujautė nelaimę
Vienu geriausių visoje Šiaurės Lietuvoje laikomo ginekologo 59 metų P.Pečiulio pasigesta šių metų spalio 12-ąją. Šiaulių apskrities ligoninės akušerijos ir ginekologijos klinikos skyriaus vadovas išvakarėse kolegų pasiprašė pusdieniui išleidžiamas iš darbo susitvarkyti asmeninių reikalų.
Kai pareigingumu garsėjantis P.Pečiulis nepasirodė darbe, jį artimiau pažįstančius kolegas nusmelkė nuojauta, kad įvyko tragedija. Artimiau su gydytoju bendravę žmonės žinojo, kad su žmona išsiskyręs P.Pečiulis konfliktuoja su jaunėliu sūnumi 23 metų Vytautu.
Į Londoną studijuoti informatikos sūnų išleidęs medikas kurį laiką vengė net užsiminti apie sūnų. Skųstis nelinkusio P.Pečiulio akys nušvisdavo, jei kas paklausdavo apie dukterį Liną. Tėvo kelią pasirinkusi mergina, baigusi medicinos mokslus, jau dirbo ginekologe Londone.
Liūdesį P.Pečiulio akyse matė ir „Ekstros“ žurnalistas, susitikęs su gydytoju savaitė iki tragedijos. „Kol kas ramu, bet ką gali žinoti...“ — kaip visada ramiu balsu pratarė P.Pečiulis, paklaustas, ar jau liovėsi jo buvusios sutuoktinės persekiojimas.
Po skyrybų į nuosavą namą Lydos gatvėje persikėlęs ir vienas gyvenęs medikas neturėjo ramybės. P.Pečiuliui įtarimus dėl keliolikos kyšininkavimo epizodų rengėsi pateikti tyrimą atlikę STT agentai. Gydytojo kolegos net neabejojo, kad seklius užsiundė kerštingumu, ūmiu charakteriu garsėjanti buvusi žmona Ona. Mediko draugai spėliojo, kad Rudnickaitės pavardę susigrąžinusi moteris negalėjo atleisti buvusiam vyrui, kurį per skyrybas palaikė abu vaikai.
Pastebimą nerimą P.Pečiulio veide buvo įžvelgę ir kaimynai. Pedantiškai tvarkingas medikas naujųjų kaimynų buvo paprašęs pranešti, jei pastebės aplink namą vaikštinėjančią buvusią sutuoktinę. Kolegos irgi buvo pastebėję, kad P.Pečiulis niekada neišjungia mobiliojo telefono. Kai dirbdavo operacinėje, gydytojas telefoną palikdavo bendradarbėms.
„Jei kas paskambins dėl vaikų, buvusios žmonos, išsyk informuokite“, — kaskart paprašydavo į operacinę išeinantis P.Pečiulis.
Kas rytą tuo pat laiku darbe pasirodydavęs medikas artimiausiems kolegoms buvo užsiminęs, kad neatėjimas į darbą reikštų nelaimę.
„Jis niekada neminėjo sūnaus, bet leido suprasti, kad jaučia grėsmę tiek iš jo, tiek iš buvusios sutuoktinės“, — „Ekstrai“ pasakojo buvęs bendražygis.
Supjaustė į gabalus
Kad P.Pečiulis nužudytas, artimieji ir draugai neabejojo nuo pirmų jo dingimo dienų. Spalio 14-ąją kolegos buvo atvažiavę į P.Pečiulio namus Lydos gatvėje.
Namų tvarkytojos atrakintame name medikai išsyk pastebėjo miegamajame paviršutiniškai apvalytus kraujo klanus. Namą tvarkiusi moteris konstatavo, kad dingo naktinės užuolaidos, paklodės, didžiulė krūva rankšluosčių, iš seifo — pinigai, iš garažo — 2004 metais pagamintas automobilis BMW 530.
Mediko duktė iš Londono į gimtuosius Šiaulius išskubėjo tą pačią dieną, kai tik gavo pranešimą apie dingusį tėvą. Niekam pro akis neprasprūdo iškalbinga detalė: grįžusi į gimtinę jaunoji ginekologė apsistojo pas draugus, o ne pas naujame kotedže Šiaulių centre gyvenančią motiną O.Rudnickaitę.
Tyrimą dėl dingusio gydytojo P.Pečiulio pradėję pareigūnai neklaidžiojo — po kelių dienų buvo paskelbta sūnaus V.Pečiulio paieška. Nė vienu iš dviejų turimų mobiliojo ryšio telefonų neatsiliepęs vaikinas buvo aptiktas po savaitės, spalio 21-ąją.
Sesers lydimas V.Pečiulis atvažiavo į Joniškio komisariatą ir buvo sulaikytas, o netrukus — suimtas dviem mėnesiams. Kriminalistams vaikinas netrukus prasitarė, kad tėvas nebegyvas, bet dar bandė išsisukinėti melu. V.Pečiulis nerišliai aiškino apie namie aptiktą nebegyvą tėvą, nelaimingą atsitikimą, apie į mišką išvežtus ir paslėptus palaikus. Per kelias dienas suimtasis papasakojo tardytojams kraupią tiesą — reikia ieškoti ne kūno, o į dalis supjaustytų palaikų.
Dar neįminė visų mįslių
Įtariamasis tėvažudyste iš pradžių pareigūnams nurodė kūno dalių ieškoti Jurbarko, Tauragės rajonų miškuose, o galiausiai prasitarė, kad palaikai paslėpti netoli Šiaulių esančiame miške.
Spalio 24-ąją kriminalistai netoli Bubių (Šiaulių r.) gyvenvietės aptiko nužudyto mediko kūno dalis — rankas, kojas, galvą. Liemenį surasti pavyko po gerokai užtrukusių paieškų — paskutinė išniekintų palaikų dalis aptikta paskutinėmis spalio dienomis.
Pirminiais duomenimis, P.Pečiulis galėjo būti nužudytas trimis peilio dūriais į kaklą. Po to motoriniu pjūklu supjaustytas kūnas buvo išvežtas už miesto.
Kol kas neaišku, ar dėl tėvo nužudymo prisipažinęs V.Pečiulis neturėjo bendrininkų. Ne kartą meluoti bandęs vaikinas sukėlė įtarimų ir savo apatišku elgesiu. Tikrinami po Šiaulius sklandantys gandai, ar V.Pečiulis nebuvo įjunkęs į kvaišalus.
Įtartinos atrodo ir kitos aplinkybės. Nužudyto mediko automobilis rastas Kauno centre, greta Laisvės alėjos esančios gatvės kieme.
V.Pečiulio turėta mašina „Mercedes- Benz“ aptikta Šiaulių rajone. Abejonių kelia, ar vienas žmogus fiziškai buvo pajėgus per labai trumpą laiką ir nužudyti, supjaustyti, paslėpti kūną, ir bandyti atsikratyti abiejų automobilių.
Neaiškus ir nužudymo motyvas, nors akivaizdu, kad niekur nedirbantis V.Pečiulis labiausiai galėjo gvieštis pacienčių nestokojančio ir puikaus specialisto reputaciją turinčio tėvo pinigų.
Aiškėja, kad kelios savaitės iki tragedijos V.Pečiulis buvo gavęs iš tėvo solidžią sumą susimokėti už pusmečio studijas Londono universitete. Pinigus paėmęs vaikinas neišskrido iš Lietuvos, o grįžo į Šiaulius.
Kurį laiką jaunuolis gyveno motinos namuose, o paskui išsinuomojo butą. Niekur nedirbantis V.Pečiulis motinai skundėsi prasta savijauta, regėjimo sutrikimais, tikino, kad ieškosis darbo.
Jau aišku, kad žudikas pagrobė P.Pečiulio namų seife buvusius pinigus. Kiek santaupų turėjo abu vaikus į užsienį studijuoti išleidęs medikas, tebesiaiškinama. Manoma, kad ne tik klinikose, bet ir privačiame kabinete dirbęs, o išlaidumu nepasižymėjęs ginekologas buvo sutaupęs solidžią sumą.
Užsakė išžudyti šeimą
Tardymo izoliatoriuje dienas leidžiantis V.Pečiulis papildė kraupią tėvažudžių draugiją. Šiaulietis, kuriam gresia įkalinimas iki gyvos galvos, neišvengiamai bus lyginamas su dienas belangėje leidžiančiais klaipėdiečiu R.Rožkovu, kauniečiu A.Paškausku.
Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios universitetinės mokyklos studentas 19-metis R.Rožkovas prieš penkerius metus užsakė nužudyti visą šeimą — žinomus Klaipėdos advokatus tėvą 49 metų Ruslaną, bendraamžę motiną Liudmilą, vyresniuosius brolius Tachirą ir Rustamą.
Kraupų nusikaltimą suplanavęs klaipėdietis paprašė pagalbos dvejais metais jaunesnio kaimyno, žinomo boksininko Artūro Strakšio. Už tėvų ir brolių išžudymą R.Rožkovas pažadėjo 1,5 milijono litų atlygį. Į kvaišalus įjunkęs klaipėdietis kraupias žudynes planavo apie pusmetį. R.Rožkovas pasiruošimą nusikaltimui kruopščiai aprašė dienoraštyje, kurį atlikdami kratą aptiko pareigūnai.
Iš pradžių R.Rožkovas toje pačioje gatvėje gyvenančiam draugui pasiūlė už atlygį nužudyti 4—5 žmones, galiausiai prasitarė, kad trokšta atsikratyti šeimos ir užvaldyti visą turtą.
Klaipėdiečiai iš pradžių planavo iššaudyti šeimos narius, paskui nutarė, kad reikėtų visus keturis užbadyti peiliu. Galiausiai apsispręsta, kad R.Rožkovas naktį įsileis į namus A.Strakšį, o šis įmigusius šeimos narius užbadys peiliu.
Tvirto sudėjimo boksininkui užsakovas pirmiausia liepė užpulti pirmajame namo aukšte atskiruose kambariuose miegančius tėvus. „Ruslanas patarė peiliu perrėžti gerklę“, — teisme liudijo A.Strakšys.
Teisme kaltino tėvą
Žudynėms buvo pasirinkta 2003 m. rugpjūčio 31-osios naktis. Tą vakarą advokatų šeimoje buvo surengtas atsisveikinimas su vyresniaisiais sūnumis Tachiru ir Rustamu, kurie turėjo išvykti mokytis į Maskvos universitetą.
SMS žinute į namus žudiką pasikvietęs R.Rožkovas nusivedė jį į kambarį ir dar kartą kruopščiai aptarė žudynių planą. A.Strakšys pirmąjį nužudyti pabandė miegantį advokatą R.Rožkovą.
Tačiau užpultasis ir peiliu perrėžta kaklo arterija sugebėjo pašokti iš lovos, pasiekti kambario duris ir riksmu pažadinti namiškius. Pagalbos besišaukiančiam advokatui žudikas smogė peiliu iš viso 28 kartus.
Mirtinai sužeisto tėvo riksmo pažadintas T.Rožkovas atbėgo laiptais iš antrojo aukšto ir susigrūmė su žudiku. Šis tėvą ginti bandančiam vaikinui peiliu smogė 17 kartų. Galiausiai A.Strakšys mėgino pulti ir L.Rožkovą, kuri kūnu laikė užrėmusi duris.
Supratęs, kad planas išžudyti šeimą žlugo, R.Rožkovas pabandė apsimesti ginąs brolį ir metė į žudiką stiklinę vazą. Grumdamasis su T.Rožkovu sau plaštaką persirėžęs A.Strakšys spruko iš namo palikęs ir žudynių įrankį — už 300 litų pirktą medžioklinį peilį.
Pareigūnai netruko susekti ir su įkalčiais sulaikyti A.Strakšio. Įkliuvęs boksininkas dar mėgino pasakoti neįtikėtiną istoriją apie norą tapti bebaimiu žudiku — Terminatoriumi, bet galiausiai prisipažino buvęs pasamdytas jaunėlio Rožkovų sūnaus.
Pareigūnai ne iškart patikėjo šia versija, bet per kratą surasti įkalčiai išsklaidė abejones. Galiausiai prisipažino ir dėl neva patirto emocinio šoko iki pat tėvo laidotuvių ligoninėje gydęsis R.Rožkovas.
Narkotikus vartojęs studentas neslėpė, kad tikėjosi užvaldyti tėvų turtą, praturtėti iš draudimo kompanijų gautomis išmokomis. Tik teisme R.Rožkovas pradėjo teisintis, kad vaikystėje buvo seksualiai išnaudojamas tėvo, todėl ir norėjo atkeršyti.
Skeptiškai šią versiją įvertinęs teismas R.Rožkovą nuteisė kalėti 15 metų, o pasamdytą žudiką įkalino 9 metams.
Tiesa — po ketverių metų
Kraupūs įvykiai klaipėdiečių Rožkovų šeimoje tąkart priminė Kaune įvykusią tragediją.
2002 m. pavasarį išsiaiškinta, kas 1998 m. gegužės 24-ąją šaltakraujiškai nušovė verslininkus 47 metų Algirdą Paškauską ir 42 metų jo žmoną Nijolę.
Bendrovės „Durpynų statybos“ generalinis direktorius, futbolo klubo Kauno „Ranga-Politechnika“ prezidentas A.Paškauskas ir „Kauno rangos“ direktorė N.Paškauskienė rasti nušauti nuosavame automobilyje „Volvo 740“.
Pareigūnų akys į jų sūnų Audrių Paškauską nukrypo tik po ketverių metų. Tėvus palaidojęs ir su nepilnamete seserimi Aušra gyventi likęs dvidešimtmetis rengė namuose orgijas, švaistė tėvų uždirbtą turtą, netrukus dėl vagystės metams sėdo į kalėjimą.
Iš kolonijos grįžęs tėvažudys nenurimo, tęsė orgijas. Jų neapsikentusi sesuo išsikraustė gyventi pas draugo šeimą. Būtent A.Paškauskaitė po ketverių metų ir pasakė pareigūnams, kad tėvų nužudymo dieną brolio nebuvo namie.
Įkliuvęs žudikas prisipažino suplanavęs kraupias žudynes, nes gviešėsi tėvų pinigų. „Abu su Juliumi norėjome geresnio gyvenimo. Tėvai duodavo pinigų, bet jų nepakako“, — laukdamas teismo bausmės izoliatoriuje kalbėjo A.Paškauskas.
Pareigūnai išsiaiškino, kad žudynes suplanavęs kaunietis įviliojo iš Palangos grįžtančius tėvus į spąstus. Paskambinęs tėvui A.Paškauskas patikino radęs futbolo komandą paremti norintį verslininką. Pakaunėje į tėvų automobilį įsėjęs A.Paškauskas paprašė, kad būtų paimtas ir palei Nerį laukiantis pasiturinčio verslininko sūnus Julius Charževskis.
Į draugo tėvų automobilį įsėdęs vaikinas padavė A.Paškauskui pistoletą TT. Vaikinas dviem šūviais į galvą ir kaklą nušovė nieko neįtariantį tėvą, o J.Charževskis tuo pat metu pistoletu „Makarov“ nužudė magnetoloje kasetę keitusią N.Paškauskienę.
Per atnaujintą tyrimą paaiškėjo, kad dar būdamas paauglys A.Paškauskas mėgino nunuodyti tėvus. Vaikinas po lova buvo paslėpęs nuodingus garus skleidžiančio gyvsidabrio.
Teismas A.Paškauską nuteisė 14 metų nelaisvės, o J.Charževskiui skirta 16 metų už grotų bausmė.
Namiškius užbetonavo šulinyje
2000-ųjų rugpjūčio 16-ąją Lukiškių kalėjimo vienutėje rastas nusižudęs 23 metų Mindaugas Daunoras. Iki gyvos galvos nuteistas tėvažudys už grotų ištvėrė ketverius metus.
Aštuoniolikametis M.Daunoras 1995 m. kovo 31-osios naktį savo namuose Kupreliškio (Biržų r.) kaime nužudė motiną 41 metų Danutę Vajegienę, 10 metų seserį Rūtą ir patėvį 39 metų Jurgį Vajegą.
Jaunuolį įsiutino patėvis, pasakęs, kad nebeduos pinigų. Dar labiau M.Daunoras įsiplieskė, kai jo neužstojo ir motina. Naktį į miegamąjį įslinkęs vaikinas laužtuvu uždaužė ir peiliu užbadė miegančią motiną ir patėvį.
Paskui žudikas pasmaugė miegančią jaunėlę seserį. Tiesa, teismo medicinos ekspertai vėliau nustatė, kad dešimtmetė į melioracijos šulinį įmesta ir užbetonuota dar gyva ir užduso.
Šeimą išžudęs M.Daunoras elgėsi stebėtinai ramiai, sėdėdamas ant artimųjų kapu tapusio melioracijos šulinio net davė interviu žurnalistams. Tačiau pareigūnai nepatikėjo mįslingu visos šeimos išvykimu ir netrukus atskleidė tikrąją tiesą.
Paaiškėjo, kad biržietis troško praturtėti. Jaunuolis buvo loterijoje laimėjęs emigracijos į JAV žaliąją kortelę, bet neturėjo pinigų formalumams sutvarkyti.
1996 m. vasarį teismas trijų namiškių žudikui skyrė aukščiausią — mirties bausmę, ji buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos.
Už grotų atsidūręs M.Daunoras baigė vidurinę mokyklą, mokėsi anglų kalbos, bet pamažu jį apniko depresija.
Atsitokėjęs žudikas gailėjosi dėl savo poelgio, jautėsi visų atstumtas. M.Daunoras dar laikėsi, kol jį kalėjime lankė vyresnioji sesuo ir močiutė.
Tėvažudžiui depresija atsinaujino, kai nutrūko paskutinis ryšys su pasauliu — mirė sesuo. Dienoraštį skrupulingai rašęs M.Daunoras ne kartą guodėsi, kad geriau būtų buvęs išsyk sušaudytas.
Ketverius metus už grotų su kitu iki gyvos galvos įkalintu vyriškiu praleidęs tėvažudys 2000 m. rugpjūčio pradžioje paprašė perkeliamas į vienutę. Po savaitės Lukiškių prižiūrėtojai rado lovoje sustingusį M.Daunoro kūną.
Graužaties kamuojamas žudikas pasikorė gulėdamas — pasismaugė iš sudraskytos paklodės nuvyta ir prie lovos kojūgalio pririšta virve.