Krekenavoje – išskirtiniai Žolinės atlaidai (nuotraukos)

Panevėžio rajono pakraštyje įsikūręs Krekenavos miestelis šiandien tapo didžiuliu tikinčiųjų traukos centru. Nuo seno garsėjančiai Žolinės atlaidais Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčiai popiežius ką tik suteikė garbingą mažosios bazilikos titulą.

Tūkstančiai tikinčiųjų į bažnyčią netilpo, todėl didžioji dalis būriavosi šventoriuje ir aplink jį.<br>R.Stundžienė
Tūkstančiai tikinčiųjų į bažnyčią netilpo, todėl didžioji dalis būriavosi šventoriuje ir aplink jį.<br>R.Stundžienė

Rasa Stundžienė

Aug 15, 2011, 8:13 PM, atnaujinta Mar 29, 2018, 1:43 AM

Šią žinią minioms tikinčiųjų šiandien paskelbė Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Jis Krekenavos bažnyčioje aukojo mišias kartu su Panevėžio vyskupu Jonu Kaunecku ir Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu.

Mintis minėtai bažnyčiai prašyti bazilikos vardo kilo 2009 metais, ruošiantis Krekenavos miesto ir šioje bažnyčioje kabančio Dievo Motinos paveikslo 600 metų jubiliejui. Popiežiui nusiųstame laiške buvo rašoma, kad šioje šventovėje „į Švč. Dievo Motiną nuolat meldžiasi būriai tikinčiųjų ir sulaukia gausių malonių“, todėl prašoma jai suteikti mažosios bazilikos vardą.

Šiemet, birželio 30 dieną, Apaštalų Sostas paskelbė, kad Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos titulas ir garbė.

Paveikslas garsėja stebuklais

Garbingas mažosios bazilikos statusas popiežiaus suteikiamas ypatingą trauką turinčioms ir specialius architektūrinius reikalavimus atitinkančioms bažnyčioms. Toks titulas reiškia, kad ši bažnyčia yra svarbi tikinčiųjų gyvenime kaip piligrimų gausiai lankoma vieta, bažnytinio gyvenimo įvykių centras.

Krekenava ir ten esantis stebuklingas paveikslas pirmą kartą istoriniame šaltinyje paminėti 1409 metais.

Padavimas sako, jog stebuklingasis paveikslas į šias apylinkes atgabentas ankstyvaisiais krikščionybės Lietuvoje laikais. Jį iš Krokuvos atvežęs pamaldus riteris Šilingas ir padovanojęs misionieriui kunigui Albertui, kuris prie Nevėžio skelbęs Dievo žodį.

Iš pradžių paveikslas buvo laikomas mažutėje koplytėlėje, vėliau perkeltas į 1419 metais Vytauto Didžiojo pastatytą Krekenavos bažnyčią, kur pradėjęs garsėti stebuklais. Kai XVIII a. pirmoje pusėje paveikslą iš degančios bažnyčios stebuklingai išnešė vienas senukas, dar labiau įtikėta jo stebuklingomis galiomis.

Paveiksle vaizduojama Švenčiausioji Mergelė su kūdikiu ant rankų, pasipuošusi vainiku ir sidabro drabužiais. 1960 m. restauratoriai nustatė, kad paveikslas nutapytas Italijos mokyklos stiliumi, o brangiųjų metalų aptaisai nukalti Vilniaus auksakalių. Jis papuoštas ir Dievo motinos malonės prašiusių žmonių aukomis, vadinamosiomis votomis.

Suplūdo tūkstančiai

Į Žolinės atlaidus Krekenavoje šiandien šventiškai pasipuošę, žolynais nešini žmonės plūdo miniomis. Miestelio link nuo pat ryto važiavo automobilių kolonos, eismą reguliavo policijos pareigūnai.

Tūkstančiai tikinčiųjų į bažnyčią netilpo, todėl didžioji dalis būriavosi šventoriuje ir aplink jį, klausydami Šv.Mišių transliavimo per garsiakalbius.

Netoliese šurmuliavo kermošius. Jame žmonės galėjo rasti pačių įvairiausių prekių – nuo tradicinių „kermošavų“ saldainių blizgiais popierėliais, meduolių ir riestainių iki kalvio darbo kepsninių ant ratų, nuo kiniečių gamybos niekučių iki ajurvedinių aliejų.

Praverti piniginę ir paaukoti pinigų žmones ragino ir keistuolis Pupų dėdė, netoli Krekenavos bažnyčios įsitaisęs su savo spalvingu kelioniniu autobusiuku ir šunų pulku. Čia pat gitara skambino kaubojaus skrybėle pasipuošęs muzikantas, ant žemės suklupusi moteriškė prašė pinigų sąnario keitimo operacijai.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.