„Meškiukų desantas kaip viešųjų ryšių akcija - klasikinė, išradinga, tobula, turi įeiti į visus vadovėlius. Klausimas - ar viešieji ryšiai, kai jie daromi svetimos valstybės teritorijoje, numanomai pažeidžiant tam tikrus vienos ar kelių valstybių teisės aktus, turėtų būti idealizuojami?“, - ketvirtadienį sakė A. Matonis.
Jis pažymėjo, kad ne 100 procentų kontroliuojamos Lietuvos oro erdvės yra seniai žinoma problema, o jos opumą pabrėžė Valerijaus Trojanovo skrydis dar 2005 metais, kuomet Rusijos naikintuvas sudužo Lietuvos teritorijoje.
„Civiliniai oro kontrolieriai tikriausiai mato kitokį vaizdą nei kariniai oro kontrolieriai, ir tai, kad sistemos tarpusavy nesudera 100 procentų sudaro galimybes nekontroliuojamiems mažų orlaivių skrydžiams pasienio teritorijose ir kertant valstybės sienos ribas. Čia yra sena problema“, - sakė jis.
Anot jo, ši švedų viešųjų ryšių akcija pastatė Lietuvą į dviprasmišką poziciją. Jis klausė, kiek Lietuva gali remti šią akciją, kuri yra sąmoningai neteisėta. Kaip vieną iš problemų liepos 4 dieną įvykdyto skrydžio kontekste jis įvardijo ir Lietuvos „valstybinį atsaką į įvykusį faktą“.
Pasak jo, Lietuva kol kas į teisės aktų pažeidimą - judėjimo oro erdvėje taisyklių pažeidimą, sienos kirtimą ten ir atgal - reaguoja dvejopai. Civilinės aviacijos administracija ketvirtadienį pranešė svarstanti kelti administracinę bylą dėl pažeidimo. Tuo metu, kaip pažymėjo A. Matonis, krašto apsaugos sistema, sprendžiant iš krašto apsaugos ministrės komentarų, „nepripažįsta tokio incidento išvis buvus“.
„Aš manau, kad tai labai pavojinga situacija, nes akivaizdžių faktų neigimas sukelia abejonių krašto apsaugos sistema. Antra - nereagavimas teisinėmis priemonėmis į pažeidimą, padarytą mūsų teritorijoje leidžia mūsų kaimynams, oponentams manyti, kad jiems tikriausiai tas irgi gali būti leista. Kas gali paneigti, kad paskatinti tokio nihilizmo į Lietuvos teritoriją neatskris maži arba dideli lėktuvėliai ir nepabarstys kokių nors dalykų?“, - klausė jis.
Krašto apsaugos komunikaciją vadinamojo „meškiukų desanto“ kontekste jis pavadino „mįslinga“.
„Ar tokia komunikacija skirta apsaugoti institucijos prestižą? Tuomet tokia komunikacija gali būti iš dalies sėkminga. Jie sako, kad oro erdvės pažeidimas nefiksuotas, galbūt pagal tam tikrą karinį supratimą arba karinėmis priemonėmis tas oro erdvės pažeidimas nefiksuotas. Tai gali atitikti tiesą. Tačiau kadangi krašto apsaugos sistema nėra pavienė, o mūsų valstybės valdymo dalis, tai klausimas, kiek tokia komunikacija suderinta su kitomis institucijomis. Jeigu ji nesuderinta, tai blogai, jei suderinta ir tokia pozicija atstovauja valstybės poziciją, tai negi mes bandome išgirsti iš valstybės atstovų lūpų, kad nebuvo fakto, kuris buvo?“, - kalbėjo ekspertas A. Matonis.
Ketvirtadienį autoritariniams Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai grasinamai prabilus apie incidento pasekmes A. Matonis teigė, kad Lietuvai vis dėlto derėtų reaguoti į liepos 4 skrydį.
„Aš manau mes turime apsispręsti ko siekiame - šaltos taikos ar šaltojo karo? Manau, šaltajam karui mes nesame pasiruošę, kad galėtume pasiūlyti ką nors mainais tokios retorikos lygmenyje. O šaltajai taikai palaikyti būtinas tam tikras Lietuvos valstybės reagavimas į įvykusį faktą. Bent jau tyrimas, nesakau, kad viešas, bet pakankamai kompetentingas, kad savo atsakymus pateiktų trys tiesiogiai susijusios institucijos - KAM, CAA ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Išvados parodytų, kas čia kaltas“, - teigė ekspertas.
Jis pažymėjo, kad nustačius švedų pilotų kaltę Lietuva galėtų pareikalauti atsakomybės už skrydžio taisyklių pažeidimą.
„O jei yra kitos valstybės piliečių atlikti tam tikri veiksmai, aš manau, kaip švedai galėtų pareikalauti lietuvių atsakomybės už kokį nors taisyklių nesilaikymą, taip ir Lietuva gali to pareikalauti“, - kalbėjo A. Matonis.
Politikai reaguoja santūriai
„Tai buvo grynų gryniausia humanitarinė akcija. O diktatorius nieko kito ir negali kaip tik grasinti, tačiau juk šuo loja, o karavanas eina. Anksčiau ar vėliau demokratija Baltarusijoje bus“, - situaciją komentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas liberalcentristas Vytautas Bogušis.
Jis pabrėžė, kad kol kas kaimyninės šalies vadovas tik kalba, jokių veiksmų nesiėmė, todėl nereikėtų skubėti kaip nors į tas jo kalbas reaguoti.
„Lietuva turi reaguoti santūriai. Kol kas tai tik kalbos, naudojamos greičiausiai vidaus politikai“, - sakė NSGK narys, buvęs krašto apsaugos ministras ir ekspremjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas.
Jis stebėjosi, kad Baltarusija iki šiol iš Lietuvos nieko oficialiai nepareikalavo, nors nuo įvykio jau praėjo daugiau nei mėnuo.
Jam pritarė ir kitas komiteto narys konservatorius Saulius Pečeliūnas.
„Kol kas viskas juk tėra plepalai. Kai bus veiksmai, reikės žiūrėti. Aišku, tokius reikalus reikia derinti su Europos Sąjunga“, - sakė parlamentaras.
A. Lukašenkos retoriką ir veiksmus jis pavadino desperatiškais prieš artėjančius Baltarusijos parlamento rinkimus.
„Jo uodega dega. Jėgos mažėja, Baltarusijos visuomenė po truputį prakunta, nemažai bendrauju su baltarusiais, todėl prieš rinkimus jis turi įrodyti, kad yra stiprus ir galingas“, - tvirtino S. Pečeliūnas.
Anot jo, šiuo atveju Lietuva turėtų elgtis oriai, santūriai, nesikarščiuoti.
„Tai buvo visuomeninė akcija, kurią įvykdė žmogaus teises gerbiantys asmenys. Manau, mūsų reakcija turi būti santūri, rami, nesiveliant į dideles aistras“, - antrino ir NSGK narys socialdemokratas, buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Dar vienas šio komiteto narys „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis stebėjosi, anot jo, perdėta Baltarusijos prezidento reakcija į vadinamąją meškiukų akciją.
„Nelabai suprantu, kodėl taip skaudžiai reaguojama. Gal kokios užgautos ambicijos veikia?“ - svarstė Seimo narys.
Jis pabrėžė, kad Baltarusija yra Lietuvos kaimynė, ekonominiai santykiai su ja yra svarbūs, tačiau dar nežinoma, kiek Lietuva ir jos pareigūnai yra įsivėlę į minėtą istoriją.
„Gaila, kad tokia reakcija, tokia situacija, bet nereikia mūsų gąsdinti“, - sakė V. Mazuronis.
Kitas „tvarkietis“, priklausantis NSGK, Rimantas Smetona atkreipė dėmesį, kad dar neatsakyta nemažai klausimų - ar iš Lietuvos teritorijos pakilęs švedų lėktuvas turėjo leidimą skristi, kirsti sieną, ar buvo suderintas maršrutas, ar tai susiję su Lietuvos institucijomis.
„Atsakymai jau turėjo būti duoti. Skubus išsiaiškinimas visų aplinkybių būtinas. Kai viskas bus žinoma, tuomet ir spręsime, kaip reaguoti“, - sakė R. Smetona.
Politologas sieja su rinkimais
Politologas Vytis Jurkonis mano, kad Baltarusijos grasinimai ir kaltinimai Lietuvai bei Švedijai gali būti susiję su artėjančiais parlamento rinkimais, A. Lukašenkos režimui taip bandant nukreipti dėmesį nuo kitų klausimų.
„Tokiomis provokacijomis ar kalbomis A. Lukašenka bando sukurti alternatyvų triukšmo foną, kad mažiau dėmesio būtų skiriama priešrinkiminimas procesams, žmogaus teisių suvaržymams, o kalbama apie šį incidentą, Švedijos ambasadoriaus išsiuntimą“, - ketvirtadienį sakė Rytų Europos studijų centro ekspertas V. Jurkonis.
Pasak politologo, šis atvejis vėl atskleidžia Europos Sąjungos (ES) pažeidžiamumą, nes ES neturi bendros strategijos Baltarusijos atžvilgiu. Jo manymu, jei ES nuspręs vėl atšaukti savo ambasadorius iš Minsko, Baltarusijos režimui tai gali tik pasitarnauti, nes rugsėjo 23 dienos rinkimai sulauktų dar mažiau dėmesio.
Perdavė Generalinei prokuratūrai
Valstybės saugumo departamentas (VSD) pranešė, kad iš Civilinės aviacijos administracijos gautą medžiagą apie šių metų liepos 4 dienos skrydį iš Lietuvos į Baltarusiją išsiųsta Generalinei prokuratūrai.
„VSD yra žvalgybos institucija ir ikiteisminio tyrimo neatlieka. Medžiaga, gauta iš Civilinės aviacijos administracijos apie šių metų liepos 4 dienos skrydį iš Lietuvos į Baltarusiją, išsiųsta Generalinei prokuratūrai“, - teigiama VSD atsakyme.
Lietuvos Civilinės aviacijos administracija (CAA) dėl skrydžio taisyklių reikalavimų pažeidimo svarsto galimybę kelti administracinio pažeidimo bylą Švedijos pilotams, kurie įtariami neteisėtai įskridę į Baltarusiją ir išmėtę ten tūkstantį pliušinių meškiukų, taip reikšdami paramą žodžio laisvei.
Tai ketvirtadienį pranešė Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas. Vis dėlto jis pridūrė abejojantis, ar iškėlus bylą įtariami pažeidėjai sutiktų atvykti į Lietuvą ir pateikti pasiaiškinimus.
„Jie yra identifikuoti jų prisipažinimais žiniasklaidoje. Formaliai mes tą (bylos kėlimo) klausimą dabar svarstome. Teoriškai įmanoma, praktiškai, manau, kad tokia byla pasibaigtų be rezultatų.
Organizuojant administracinę bylą turime išsikviesti pas mus, jie turi atvykti, parašyti paaiškinimus, mes turime surašyti protokolą, jie turi jį pasirašyti, patvirtinti, kad sutinka. Nustatyti pusės metų terminai. Aš labai stipriai abejoju, ar jie atvyktų. Praeitų pusė metų ir tektų bylą nutraukti. Bet svarstome, gal ir inicijuosime pasitarę su teisininkais“, - sakė A. Šumskas.
CAA direktoriaus pavaduotojas taip pat pažymėjo, kad informacijos apie galima pažeidimą paprašė pateikti ir Valstybės saugumo departamentas. A.Šumskas papasakojo, kokius duomenis CAA perdavė saugumiečiams.
„Duomenys - valstybės įmonės „Oro navigacija“ radaro parodymai. Identifikuota, kad 5 val. ryto Pociūnų aerodromo rajone pasirodo, laikosi rytų krypties Baltarusijos sienos link ir tai dingsta, tai pasirodo. Iš radarų ekranų galutinai prapuola kažkur Šalčininkų rajone apie 6 valandą. 7.34 val. jis vėl pasirodo tame pačiame rajone ir skrenda į Pociūnų aerodromą. Tai viena informacija, patvirtinanti, kad kažkoks skrydis buvo vykdomas. Kita informacija tai, kad liepos 1 dieną į Pociūnų aerodromą atskrido lėktuvas iš Švedijos ir 4 dieną 10 val. išskrido į Visbį (miestą Gotlando saloje), t.y. tą pačią dieną kai įvyko tas skrydis“, - teigė jis.
„Kadangi iš Švedijos ir į Švediją skrido paduodami skrydžio planą, kaip reikalauja taisyklės, tai yra jo (lėktuvo) registracijos numeriai. Internete paskelbtose nuotraukose pilotai yra užsidėję meškiukų kaukes ir nusifotografavę prie lėktuvo, kurio registracijos ženklai sutampa su tuo lėktuvu, kuris buvo Pociūnų aerodrome. Todėl, mano galva, faktų visuma leidžia daryti prielaidą, kad toks skrydis buvo ir jis buvo iš Pociūnų aerodromo“, - reziumavo A.Šumskas.
