„Viena vertus, audringa baltarusių reakcija į šį incidentą mane stebina, tačiau švedų lakūnų veiksmai kelia potencialią grėsmę ekonominiams bei politiniams Lietuvos ir Baltarusijos santykiams. Nepriklausomai nuo akcijos tikslų ir motyvų pagrįstumo, Baltarusija yra Lietuvos, o ne Švedijos kaimyninė valstybė, todėl tokie incidentai gali ne mažiau skaudžiai atsiliepti ir mums, taigi įvertinant, kad oro siena galimai buvo kirsta neteisėtai, būtina kuo skubiau išnagrinėti esamą situaciją“, - teigia V. Mazuronis. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sako, kad liepos 4 dieną surengto „pliušinių meškiukų desanto“ metu, kai švedų pilotuojamas lengvasis lėktuvas kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną, Lietuvos oro erdvė nebuvo pažeista.
„Lietuvos oro erdvė tikrai nebuvo pažeista. Lietuvoje nuolat būna įvairūs privatūs mažesni lėktuvėliai, ir jų buvo ir tuomet, tačiau jokių pažeidimų fiksuota nebuvo. O jeigu bus kreiptasi pagalbos dėl tyrimo, tai tada atitinkamos institucijos ir svarstys apie tą galimybę pagal galiojančius įstatymus“, - ketvirtadienio rytą interviu „Žinių radijui“sakė ministrė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas neatmeta galimybės surengti komiteto posėdį dėl galimo neteisėto Lietuvos ir Baltarusijos sienos pažeidimo.
„Jau prieš kelias dienas įvairioms institucijoms buvo išsiųsti paklausimai su prašymu pateikti informaciją dėl šio įvykio. Atsakymų kol kas negavome. Kai juos gausime ir įvertinsime, bus sprendžiama dėl komiteto posėdžio“, - penktadienį BNS sakė A. Anušauskas.
A.Anušauskas savo ruožtu priminė, kad neeilinį komiteto posėdį sušaukti teisę turi ne mažiau kaip trečdalis jo narių.
ELTA jau skelbė, kad trečiadienį Baltarusija pareiškė atšaukianti visus savo ambasados Stokholme diplomatus ir paprašė Švedijos iš Minsko atšaukti savuosius. R. Juknevičienė teigė, kad tai neatitinka nei geros kaimynystės, nei bendradarbiavimo tarp valstybių principų.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad šalis nenutraukia ryšių su Švedija. Baltarusija šį sprendimą priėmė praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po švedų lėktuvo suorganizuoto „pliušinių meškiukų desanto“. Lėktuvas liepos 4 dieną numetė šimtus mažų pliušinių meškiukų, prie kurių buvo pritvirtinti žodžio laisvės ir žmogaus teisių reikalaujantys rašteliai.
Dėl šio incidento rugpjūčio 3 dieną Baltarusija iš šalies išsiuntė Švedijos ambasadorių. Taip pat buvo atšauktas ir Baltarusijos ambasadorius Švedijoje.
Dėl liepos 4 dieną surengto „pliušinių meškiukų desanto“ Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka atleido kelis aukšto rango pareigūnus.
Ketvirtadienį Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pagrasino nubausiąs Lietuvos „peles“ už lėktuvą su meškiukais. Jis pareiškė turįs pretenzijų kaimyninei Lietuvai. Anot jo, lietuviams tenka atsakomybė už tai, kad iš šios šalies teritorijos pakilo švedų lėktuvas su pliušiniais meškiukais, vėliau pažeidęs Baltarusijos sieną. „Ir lietuviai tegul netupi kaip pelės po šluota, - pareiškė A. Lukašenka. - Jie turi mums atsakyti, kodėl leido iš savo teritorijos pažeisti valstybės sieną. Jau kam kam, o Lietuvai šiuo požiūriu klius kaip reikiant“.
Priminsime, kad švedų lėktuvas, įsibrovęs į Baltarusijos teritoriją, liepos 4-osios rytą pakilo iš Pociūnų aerodromo. Pasiekęs Minską ir numetęs pakeliui pliušinius meškiukus su užrašais, remiančiais žodžio laisvę, jis nekliudomai grįžo į Lietuvą. Netrukus švedai iš ten išskrido į tėvynę.
Kaip rašo „Lenta.ru“, kai apie „meškiukų desantą“ prabilo žiniasklaida, Lietuvos pareigūnai patvirtino, kad liepos 4-ąją iš tikrųjų buvo užfiksuotas kažkoks „oro erdvės naudojimo taisyklių pažeidimas“. Bet jie nepatikslino, ar omenyje turimas būtent švedų lėktuvas. Vėliau Lietuvos krašto apsaugos ministerijos atstovai pareiškė laiką šią temą išgvildenta.
Reikia pažymėti, kad Baltarusijos valdžia kelias savaites po „meškiukų desanto“ nepripažino, jog šalies pasieniečiai ir priešlėktuvinė gynyba praleido užsienio lėktuvą. Oficialusis Minskas tikino, kad jokio nesankcionuoto skrydžio nebuvo. Lietuvos santūrumas (už kurį A. Lukašenka dabar kritikuoja lietuvius) tada atitiko Baltarusijos valdžios interesus.
Vėliau, kaip informavo „Euroradio“, Lietuvoje buvo pranešta, kad švedų lėktuvas, išskridęs iš Pociūnų aerodromo, apie 6 valandą dingo iš radarų, o po pusantros valandos vėl pasirodė tame pačiame rajone ir grįžo į aerodromą. Civilinės aviacijos administracija pareiškė, kad už skrydžių taisyklių pažeidimą gali būti iškelta administracinė byla.
Tai, kad nesankcionuotas skrydis vis dėlto įvyko, A. Lukašenka pripažino tik liepos 26-ąją. Po to (liepos 31-ąją) savo postų neteko Baltarusijos pasienio komiteto ir priešlėktuvinės gynybos vadovai. Rugpjūčio 3-iąją buvo sužinota, kad Baltarusija atsisakė pratęsti Švedijos ambasadoriaus Stefano Erikssono akreditaciją. O dar po kelių dienų (rugpjūčio 8-ąją) Baltarusijos URM paskelbė, kad iš Švedijos bus atšaukti visi Baltarusijos ambasados darbuotojai (atitinkamai Švedijos ambasados darbuotojams teks palikti Baltarusiją).
Tiesa, oficialusis Minskas tikina, kad Švedijos diplomatų išsiuntimas nesusijęs su „meškiukų desantu“. „Kai kas sieja šią problemą lyg ir su pliušiniais meškiukais, lyg ir su drambliais. Bet tai visiškai skirtingi dalykai“, - pareiškė A. Lukašenka. Kartu jis apkaltino Švedijos ambasadą palaikius ryšius su skandalingos akcijos rengėjais.
Atsakomybę už „meškiukų desantą“ prisiėmė Švedijos reklamos agentūra „Studio Total“, praeityje ne sykį rengusi skandalingas akcijas. Jos atstovai pabrėžė, kad veikė savo iniciatyva.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas, reaguodamas į Valentino Mazuronio prašymą surengti Seimo NSGK posėdį, kuriame būtų nagrinėjamas klausimas dėl galimai neteisėto Lietuvos–Baltarusijos sienos kirtimo, pabrėžė, kad jau prieš keletą dienų buvo kreiptasi į atsakingas institucijas ir paprašyta pateikti apie šį atvejį turimą informaciją. Kol kas Seimo NSGK atsakymų į užduotus klausimus negavo.
„Tik įvertinus gautus atsakymus, atsirastų pagrindas sušaukti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį. Žinoma, pagal Seimo statuto 53 str. 2 dalį neeiliniai komitetų posėdžiai gali būti rengiami ir pareikalavus ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių. Jeigu toks prašymas būtų pateiktas, posėdis būtų sušauktas. Vis dėlto, manyčiau, jog tokie svarbūs klausimai gali būti svarstomi tik atsakingoms institucijoms atlikus reikalingus veiksmus ir gavus išsamią informaciją, o ne reaguojant į kaimyninės šalies pareigūnų insinuacijas, ko priežastys ne visai aiškios“, – teigė A. Anušauskas.
