„Būtent čia įvyko paskutinis mūšis. Paskutinis mūšis su okupacinės kariuomenės kariais. Nedidelis, kur buvo kraujas pralietas, bet reikšmingas istoriškai“, - antradienį netoli Seimo minint A. Sakalausko žūties metines kalbėjo kariuomenės vadas.
A. Pocius pabrėžė, kad į parlamento gynėjo žūties vietą kasmet turi ateiti ne tik tų įvykių liudininkai, bet ir jaunimas.
„Aš manau, kad jaunoji karta, kuri yra čia atėjusi, kiekvienais metais tęsdama mūsų tradicijas turi žinoti, kas čia įvyko, turi lankytis čia ir turi atiduoti pagarbą, - kalbėjo kariuomenės vadas. - Tauta stipri tada, kai žino savo istoriją, žino savo netektis.“
Jis pabrėžė, kad nors dabar Lietuva, būdama Europos Sąjungos ir NATO nare, yra saugi, mūsų šalies kariuomenė yra pasirengusi vykdyti visas numatytas užduotis ir, jeigu prireiks, su savo sąjungininkais ginti savo šalį, padėti kitiems.
A. Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė kalbėjo, kad jos sūnus ir kiti laisvės gyvėjai nemirė - liko gyventi tautos atmintyje.
„Jei jau aukštybėse, bet jų gyvenimas nemirė, jis - mumyse, jis - mūsų širdyse, jis - mūsų tautos atmintyje ir liks ten visada, kol bus laisva, nepriklausoma Lietuva“, - sakė ji.
Pagerbdama parlamento gynėjo atminimą Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigė, kad žuvusieji už Lietuvos laisvę visada buvo ir bus didvyriai.
„Jeigu mes šiandien esam kaip laisva tauta ir laisva valstybė, tai – pirmiausiai – laisvės gynėjų nuopelnas. O visų pirmiausia – laisvės aukų: Sausio 13-ąją nužudytos Loretos ir kitų gynėjų, liepos 31-ąją nužudytų muitininkų, rugpjūčio 21-ąją nužudyto Artūro Sakalausko. Už nepriklausomybę padėjusieji savo galvas buvo, yra ir bus mūsų tautos didvyriai“, - sakė I. Degutienė.
Vilniuje antradienį paminėtos savanorio, parlamento gynėjo A. Sakalausko 21-osios žūties metinės.
Iš Alytaus kilęs A. Sakalauskas 1991 metų sausį, kai Sovietų Sąjunga karine jėga bandė nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, prisiekė Lietuvos Respublikai ir tapo kariu savanoriu. Jis žuvo 1991 metų rugpjūčio 21 dieną gindamas Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo rūmus.
Tą dieną rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje. Besipriešindami dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.
Po mirties A. Sakalauskas buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, Vyčio Kryžiaus ordino žvaigžde, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nario ženklu.
I. Degutienė: „Už nepriklausomybę padėjusieji savo galvas buvo, yra ir bus mūsų tautos didvyriai“ Už nepriklausomybę paaukojusieji savo gyvybes yra ir bus mūsų tautos didvyriai, pagerbdama prieš 21 metus Seimo prieigose žuvusio parlamento gynėjo Artūro Sakalausko atminimą sakė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Prie paminklinio akmens susirinkusiems žmonėms Seimo Pirmininkė priminė, kad 1991 metai Lietuvai ir jos žmonėms buvo ypatingi, o rugpjūčio pabaigoje būtent šioje vietoje nuaidėjo vieni iš paskutiniųjų sovietų okupacinės kariuomenės šūvių, kuriais vienuolika Lietuvos savanorių buvo sužeisti, o A. Sakalauskas paaukojo savo gyvybę. „Paskutinę rugpjūčio savaitę artėjant rudeniui prisimename Lietuvai ypatingus 1991-uosius metus. Tuomet, kai nepriklausoma valstybė jau stojosi ant kojų, tačiau mūsų žemę vis dar trypė svetimos valstybės kareiviai. Būtent čia buvo pralietas ir paskutinis kraujas, nukrito paskutinis kraujo - Artūro Sakalausko kraujo - lašas“, - sakė I. Degutienė. Parlamento vadovė prisiminė ir kitus lietuvių tautos didvyrius, kritusius už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. „Jeigu mes šiandien esame kaip laisva tauta ir laisva valstybė, tai - pirmiausia - laisvės gynėjų nuopelnas. O visų pirmiausia - laisvės aukų: Sausio 13-ąją nužudytos Loretos ir kitų gynėjų, liepos 31-ąją nužudytų muitininkų, rugpjūčio 21-ąją nužudyto Artūro Sakalausko. Už nepriklausomybę padėjusieji savo galvas buvo, yra ir bus mūsų tautos didvyriai“, - kalbėjo I. Degutienė. Ji pabrėžė, kad nužudytųjų artimųjų tuomet patirtas skausmas neišdyla ir šiandien, tačiau jis taip pat tampa viltimi ir toliau kurti laisvą Lietuvą, už kurią visi kovojome. Kreipdamasi į A. Sakalausko mamą I. Degutienė jai palinkėjo stiprybės. „Būkite tokia tvirta ir stipri, kokios buvo ir kitos dzūkės ir visos Lietuvos mamos, kurios savo vaikams įskiepijo meilę Lietuvai ir ryžtą už ją paaukoti net savo gyvybę. Žemai lenkiuosi prieš visus kovojusius ir kritusius už Lietuvos laisvę“, - sakė politikė.
