„Kai manęs paklausia, ką jaunimui reiškia tokios dienos kaip rugpjūčio 23-ioji, nuoširdžiai nežinau, ką atsakyti. Turbūt tiksliausias atsakymas būtų - beveik nieko. Kadangi dauguma mano bendraamžių nežino, kas vyko prieš 25 metus prie A. Mickevičiaus paminklo. Net ir tie, kurie žino, didžioji dalis jų nesupranta šio įvykio istorinės reikšmės“, - ketvirtadienį sakė jaunasis A. Terleckas.
Jis tvirtino, kad dėl to kaltinti vadovėlius, kuriuose esą per mažai vietos kovoms už Lietuvos laisvę, nėra labai teisinga.
„Taip, jie nėra tobuli, daug ką galima keisti. Tačiau visko į juos nesutalpinsi“, - sakė moksleivius.
„Noriu pasakyti, kad nereikia visos atsakomybės už jaunimo pilietiškumo ugdymą priskirti vadovėliams. Didžiulę įtaką įtaką pilietiškumo formavimuisi turi ir aplinka, kurioje jaunas žmogus auga“, - kalbėjo disidento vaikaitis.
Jis tvirtino, kad pilietiškumo atžvilgiu aplinka net Lietuvos sostinėje nėra labai patraukli - jau 17 metų Lukiškių aikštėje neatsiranda pažadėtas paminklas nežinomam partizanui ir laisvės kovotojui, o Vilniaus miesto savivaldybė esą ignoruoja lėbautojų teršimą ant paminklų kunigaikščiui Gediminui ir Vincui Kudirkai. Be to, iki šiol nėra įamžintas tokių kovotojų dėl Vilniaus kaip Jonas Basanavičius atminimas.
„Aš žinau, kas vyko prie A. Mickevičiaus paminklo, nes man apie tai ne kartą pasakojo senelis ir tėvai. Turbūt taip pat žino ir Andriaus Tučkaus ar Vytauto Bogušio vaikai. Tačiau tik nedidelė dalis jaunų žmonių, kurių artimieji nėra susiję su rezistencija, apie tai žino. Tai nėra vadovėlių kaltė, tai yra jūsų – žmonių, kurie žino ar net dalyvavo tuose įvykiuose – atsakomybė“, - pareiškė moksleivis.
Jo tvirtinimu, tokios dienos kaip Sausio 13-oji, Kovo 11-oji, Gegužės 14-oji, Rugpjūčio 23-ioji, dažniausiai yra prisimenamos tik kartą per metus – minint šių įvykių metines.
„Tai, kad išleista viena knyga apie žmogų ar istorinį įvykį – dar nieko nereiškia. Apie jį reikia kalbėti nuolatos, organizuoti tokius forumus dažniau, viešai diskutuoti apie Lietuvos istoriją. Vietoj to dažnai yra pasirenkama kur kas mažiau naudinga veikla – kritikuoti valstybės valdžią, šaukti, kad Lietuvos teisėsauga yra supuvusi ir skųstis dėl brangaus benzino“, - kalbėjo A. Terleckas.
Jis ragino neleisti užmiršti Lietuvos praeities, nes „jaunimas, nežinodamas savo praeities amžinai liks vaikais“.
Ketvirtadienį Lietuvoje minima Juodojo kaspino diena ir Baltijos kelio metinės.
1987 metų rugpjūčio 23 dieną Lietuvą sudrebinusį mitingą Vilniuje, prie poeto A. Mickevičiaus paminklo, surengė Lietuvos laisvės lyga. Mitinge pirmą kartą viešai prabilta apie vadinamąjį Molotovo ir Ribentropo paktą bei jo slaptuosius protokolus, kuriais 1939 metais dviejų agresyvių valstybių diktatoriai – Hitleris ir Stalinas – pasidalijo Rytų ir Vidurio Europos šalis į įtakos sferas.
Praėjus dvejiems metams tą pačią dieną 2 mln. lietuvių, latvių, estų išėjo į Baltijos kelią, pademonstruodami tvirtą ryžtą būti laisvi. Jam paminėti organizuojamas automobilių žygis nuo Vilniaus iki Latvijos pasienio, kur vyks susitikimas su šios šalies signatarais.
