Pirmadienį vakare turi paaiškėti, ar Kauno valdančiosios daugumos Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjunga parems savo lyderio A. Kupčinsko iškeltus reikalavimus KTE pirkėjams, ar priims tokį projektą, kokį numatė būsimi elektrinės savininkai.
Juolab, kad nors miesto savivaldybės balsas, pritariantis ar ne, jau yra pavėluotas.
Meras reikalauja geresnių sąlygų
Konservatorių daugumos Kauno miesto taryba iki šiol nepritarė „Kauno energijos“ valdybos ir stebėtojų tarybos priimtam sprendimui sutikti su „Gazpromo“ valdomos elektrinės pardavimu verslininko Rimando Stonio vadovaujamai įmonei „Clement Power Venture”.
Praėjusią savaitę Kauno meras Andrius Kupčinskas pažėrė eilę priekaištų KTE ir jos pirkėjui, primindamas, jog pagal elektrinės pardavimo sandorį atsisakyta laidavimo sutarties. Ji svarbi miestui, nes pagal ją „Gazprom“, neįvykdęs įsipareigojimų Kaunui, turėtų sumokėti per šimtą milijonų litų.
Mero A. Kupčinsko įsitikinimu, tokiu būdu buvo pažeistas viešas interesas. Jis užsiminė, kad naujam investuotojui bus sunku įsitvirtinti Kaune, jeigu jis nesutars su savivaldybe.
Elektrinės akcijas perkantis „Clement Power Venture” vadovas R. Stonys taip pat nedviprasmiškai atkirto, kad Kauno meras šantažuoja verslą ir tokiu būdu kuria nepalankią investicinę aplinką Kaune.
Energetikos ekspertai ir teigiamai vertina planus KTE paversti pigesniu biokuru varoma jėgaine, ir tikisi, kad politinės intrigos nesutrukdys ją pertvarkyti. Tačiau vienas iš plačiai skelbiamų pažadų, kad šilumos ūkis bus išvaduotas iš monopolijos gniaužtų ir jau dėl to kauniečiams atpigs šildymas, kelia abejonių.
Monopolija išliks
„KTE yra natūraliai monopolinis objektas. Visos metrinės trasos, pagrindinės šilumos ūkio komunikacijos susijusios su šia elektrine. KTE ir ateityje diktuos kainų lygį kitiems šilumos energijos gamintojams“, – aiškino Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas Valdas Lukoševičius.
Kauno miesto tarybos narys, opozicinės frakcijos „Dirbam Kaunui“ pirmininkas Gintautas Labanauskas stebėjosi, kodėl valdančioji dauguma nieko nedarė, kad būtų plečiamas biokogeneracinių elektrinių tinklas. Nes jau nuo 2010 metų buvo žinoma, kad „Gazpromas“ elektrinę ketina parduoti.
„Vartotojams iš esmės nesvarbu, iš kokio gamintojo ir kokiu būdu jis gauma šilumą, jam svarbu tik kaina. Tačiau ne tik Kauno valdžia, bet ir šalies vyriausybė daro viską, kad Lietuva šildytųsi brangiomis dujomis, o ne pigesniu biokuru“, – kalbėjo vienas Kauno opozicijos lyderių G. Labanauskas.
Vietoj atpigimo – brangymetis
Kauniečiams šilumos vartotojams gali skaudžiai atsirūgti, jeigu naujieji elektrinės savininkai dėl politinių ar kitų trukdžių iki 2016 metų negalėtų investuoti ir pertvarkyti KTE katilinių pagal naujus ES aplinkosaugos reikalavimus.
Nepertvarkius KTE katilinės savininkams tektų pirkti po 0,5 mlrd. kainuojančius filtrus arba mokėti dideles baudas už taršą, o tai galų gale gultų ant šilumos vartotojų pečių.
Jeigu KTE ir toliau miestą šildys dujomis, kaip ir iki šiol, specialistų skaičiavimu, 2016 metais kauniečiams šiluma kainuos 50-60 centų už kW, o ne atpigs 25 procentais, kaip žadama .
Koaliciją drasko nesutarimai
Kauno valdančiajai koalcijai priklausantis Liberalų ir centro frakcijos narys Kęstutis Mikėnas teigė perspėjęs A. Kupčinską, kad jis rizikuoja netekti mero posto taip pat greitai, kaip jį atgavo šių metų rudenį, pasinaudodamas liberalo Rimanto Mikaičio koalicijos vidiniais prieštaravimais.
„Aš tiesiai pasakiau A. Kupčinskui, kad surinksime parašus ir jis švilps iš mero kėdės. Gal jis ir moka žaisti politinius žaidimus, bet tegul nesikiša į rimtus ekonomikos dalykus, kurių neišmano“, – sakė žodžių į vatą nevyniojantis Kauno politikas.
Kitas Kauno valdančiosios koalicijos partneris, jaunalietuvių lyderis vicemeras Stanislovas Buškevičius nuosaikiau, bet irgi aiškiai leido suprasti, kad mojuoti kumščiais po mūšio nedera.
A. Kupčinskas nenori nusileisti
Tačiau pirmadienį meras A. Kupčinskas dar buvo nusiteikęs ryžtingai ir negailėjo priekaištų liberalcenristų (koalicijos partnerių. - Red.) kontroliuojamai „Kauno energijos“ valdybai ir nuolaidiems Kauno miesto tarybos nariams.
„Valdyba galėjo miestui išsiderėti palankesnes sąlygas. Tikiuosi,mūsų frakcija pritars mano pozicijai ir dar ne viskas prarasta. Juk ne veltui Vilniaus komercinio arbitražo teismas pripažino Kauno savivaldybės pretenzijas, kad „Gazpromas“ netesėjo investicinių pažadų. O elektrinės pirkėjo pažadai, kad 2016 metais atpigs šiluma, kai dabar jos kainos didėja, man primena prekybos centrų rinkodarą. Užkelia prekės kainą iki kosminių aukštumų, o po to suteikia nuolaidą. Man taip pat gaila, kad dalis Kauno miesto tarybos nariai laiku nesukruto, nekovojo už geresnes miestui elektrinės pardavimo sąlygas“ – kalbėjo A. Kupčinskas.
Įdomus sutapimas: A. Kupčinsko oponento, buvusio Kauno mero R. Mikaičio koalcijos žlugimo pradžią ženklino būtent vidaus nesutarimai dėl KTE. Praėjusių metų liepą R. Mikaičio vadovaujama Kauno miesto savivaldybė patvirtino detalųjį planą teritorijos, kuri buvo reikalinga elektrinės plėtrai.
Valdančioji koalicija balsuodama suskilo, prieš balsavusieji rėmėsi tuo argumentu, kad „Gazprom“ valdoma KTE Kaune neinvestavo žadėtų 400 mln. litų.
Tada suartėjo anksčiau buvusių priešininkų, buvusio mero liberalcentristo Arvydo Garbaravičiaus ir A. Kupčinsko pozicijos, jie balsavo prieš KTE naudingą sprendimą, kurį naujoji, konservatorių vadovaujama koalicija atšaukė.
Galimybė V. Matijošaičiui
Aistrų dėl KTE pardavimo supurtytos Kauno savivaldybės užkulisiuose kalbama, kad dalis valdančiosios koalicijos partnerių ir net A. Kupčinsko pozicija nepatenkintų konservatorių pasiūlė mero postą užimti Visvaldui Matijošaičiui, jau bandžiusiam tapti miesto vadovu iš karto po 2011 metų savivaldos rinkimų.
V. Matijošaitis neigė gavęs pasiūlymų vėl siekti mero posto, bet pripažino, kad „Vieningas Kaunas“ iš principo derėtųsi su konservatoriais dėl bendros koalicijos, nes šioji esą yra bejėgė ir nekompetentinga spręsti miestui svarbius klausimus.
Kauno miesto tarybos opozicijai atstovaujantis G. Labanauskas pastebėjo, jog Kaune savivaldybės įmonės įtvirtina monopolijas, dėl to kenčia kauniečiai, o kova dėl tokių monopolininkių kaip „Kauno energija“, „Kauno vandenys“ ir „Kauno švara“ kontrolės ir yra pagrindinis politinių rietenų variklis.
„Lietuvoje turbūt nėra kito tokio miesto, kuriame savivaldybės įmonės faktiškai diktuoja visą miesto gyvenimą, nes jos yra politikų šėryklos. Monopolininkai tyčiojasi iš miesto, pavyzdžiui, būdami pelningi, dar reikalauja didesnių įkainių už paslaugas“, – kalbėjo G. Labanauskas.
Elektrinę slegia vidaus skolos
Portalo lrytas.lt žiniomis, KTE finansinė būklė šiuo metu yra sudėtinga. Jėgainė įsiskolinusi „Gazpromui“ apie 110 mln. litų - už nepanaudotas dujas, bet rusų dujų monopolininkas pirkėjui, bendrovei „Clement Power Venture” žadėjo nubraukti skolą.
„Clement Power Venture” įsipareigojo investuoti beveik 300 mln. litų ir pritaikyti elektrinės katilą kūrenti biokuru. Tai šildymą atpigintų mažiausiai 25 procentais.
