Pasak T. Jermalavičiaus, naikintuvų skrydžiai virš Lietuvos gali vykti tik tuomet, jei bus ir nelaimės atveju NATO pilotus gelbėti pasiruošusių sraigtasparnių. Eksperto nuomone, diskusijoje dėl sraigtasparnių įsigijimo už daugiabučių renovacijai nepanaudotas Europos Sąjungos lėšas esama populizmo.
T. Jermalavičiaus teigimu, trys sraigtasparniai Lietuvai yra „absoliutus minimumas“, nes du iš jų turėtų nuolat budėti gelbėjimo postuose Kaune ir Nemirsetoje pajūryje, o vienas būtų nuolat remontuojamas. Anot jo, Estija yra patyrusi, kad negalint pakilti nė vienam iš jos turimų paeiškos ir gelbėjimo sraigtasparnių, virš šios šalies nebuvo vykdomi ir NATO naikintuvų skrydžiai.
„Pas juos yra trys „Augusta Westland“ sraigtasparniai ir praėjusiais metais taip sutapo, kad visi trys negalėjo skristi. Vienas buvo Belgijoje, užtruko aptarnavimo darbai, du sulūžo ir kurį laiką nebuvo jokio paieškos ir gelbėjimo pajėgumo. Ir tuo metu oro policijos skrydžiai virš Estijos nevyko. Kurį laiką Estijos spaudoje buvo kilęs nedidelis šurmuliukas, kad dėl tos agentūros, kuri valdo sraigtasparnius, Estija kurį laiką buvo likusi be NATO skėčio“, - BNS sakė gynybos analitikas.
Pasak jo, paieškos ir gelbėjimo funkcijų vykdymas virš sausumos ir virš jūros yra Baltijos šalių įsipareigojimas NATO partneriams, kurie skiria naikintuvus Lietuvos, Latvijos ir EStijos oro erdvės apsaugai.
„Šiauliuose incidentas buvo su lietuvių L-39. Tada nukrito lietuvių lėktuvas, bet paieškos darbai iš oro buvo labai reikalingi. Be tokio pajėgumo kyla abejonių, ar NATO oro policijos misija apskritai gali būti vykdoma. Kai kas net svarsto, ar tai nesuteiks preteksto NATO sąjungininkams pasakyti: žiūrėkite, jie nesugeba užtikrinti tokių pagrindinių dalykų, kuriuos yra pažadėję“, - sakė T. Jermalavičius.
Situaciją, kad Krašto apsaugos ministerija jai priskirtų funkcijų vykdymui turi ieškoti lėšų kitų ministerijų piniginėse, jis pavadino Lietuvos tragedija.
„Jeigu jau kariuomenei davė misiją užtikrinti paieškos ir gelbėjimo iš oro funkciją tiek jūroje, tiek sausumoje, tai duokite tam ir pinigus. Ne taip, kad palikti ministeriją vaikščioti su ištiesta ranka tarp kitų ministerijų ir prašinėti - gal jų programose, finansuojamuose iš ES, yra kažkokių atliekamų pinigų, iš kurių galima atnaujinti tą sraigtasparnių parką. Tai yra absurdas“, - sakė T. Jermalavičius.
Pasak eksperto, Valstybės sienos apsaugos tarnybos turimi sraigtasparniai nėra pasirengę dėl paieškos ir gelbėjimo budėti ištisą parą ir nėra pritaikyti vykdyti šias funkcijas audringoje jūroje. Jis taip pat pažymėjo, kad iš ES lėšų perkami sraigtasparniai negali būti apginkluojami, ir kariuomenei iš principo nėra paranku pirkti juos tik siaurai paieškos ir gelbėjimo funkcijai.
„Ir aš dėl to turėjau abejonių, kad galbūt kariuomenei nevertėtų įsigyti tiktai tam skirtus sraigtasparnius, bet kai savų lėšų biudžete nėra, o reikia naudotis ES lėšomis, tai sprendimas peršasi savaime“, - teigė T. Jermalavičius.
Pasak jo, pastarosiomis dienomis prasidėjusios viešos politikų diskusijos dėl sraigtasparnių įsigijimo būdo „atrodo labai negražiai“. Pasak jo, bandymas prisidengti frazėmis, kad norima atimti pinigus iš renovacijos, yra populizmas.
„Tai parodo tiek šalies viduje, tiek užsienio partneriams, kad netgi koalicijoje susitarti dėl šalies nacionaliniam saugumui ir gynybai svarbių klausimų yra sudėtinga. Stringa netgi sprendimų įgyvendinimas, kadangi kažkas stengiasi populistiniais būdais susikrauti politinį kapitalą. Tai palieka įspūdį, kad šalis nesugeba susitarti, kokie jos prioritetai“, - teigė Talino tarptautinio gynybos studijų centro ekspertas.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pareiškime antradienį teigė jog, NSGK rekomendavo įsigyti tris sraigtasparnius ir pažymėjo, kad 2011 metais pagal gautus iškvietimus buvo suorganizuotos paieškos ir gelbėjimo operacijos, kurių metu išgelbėti 103 žmonės.
Valdančiosios koalicijoje dirbantys liberalai neseniai pareiškė, kad iš stringančios daugiabučių renovavimo programos dalies lėšų perskirstyti sraigtasprnių įsigijimui negalima. Pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, tam reiktų ieškoti pinigų kitose programose.
Naujus sraigtasparnius būtina įsigyti iki 2016 metų, nes tuomet baigiasi dabar naudojamų rusiškų sraigtasparnių Mi-8 tarnavimo resursas.
Krašto apsaugos ministrės konservatorės Rasos Juknevičienės teigimu, sraigtasparnių įsigijimo procesas su gamintojų atranka ir gamyba pagal užsakovo poreikius paprastai trunka apie trejus metus.
