Domėjimasis nacių ir sovietų nusikaltimais - atsakas į Rusijos propagandą

Lietuvos Vyriausybė pasveikino

Daugiau nuotraukų (1)

BNS ir lrytas.lt inf.

2012-08-31 16:10, atnaujinta 2018-03-17 00:55

Komisijos narys istorikas Šarūnas Liekis komisijos atnaujinimą vadina simboliniu atsaku į Rusijos propagandą, kuria Lietuvai bandoma suteikti fašistuojančios valstybės įvaizdį.

„Vyriausybė sveikina prezidentės sprendimą atnaujinti tarptautinės komisijos veiklą“, - sakė ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus patarėjas Laimonas Talat-Kelpša.

Jo teigimu, tarptautinės komisijos tikslas, kaip rodo jos pavadinimas, yra įvertinti nacių ir sovietinių nusikaltimų mastą Lietuvoje.

„Tragiški mūsų valstybės istorijos puslapiai pasaulyje dar menkai žinomi. Komisijos užsakyti istorikų darbai internete skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis, todėl su jais susipažinti gali ir užsienio skaitytojai“, - sakė premjero patarėjas.

Pasak jo, komisija aktyviai įsitraukusi į edukacinę veiklą, dalyvauja tarptautinėse bendradarbiavimo programose, komisijos iniciatyva visoje Lietuvoje įsteigti 86 Tolerancijos ugdymo centrai, įvairiuose seminaruose Lietuvoje ir užsienyje dalyvavo daugiau kaip 3 tūkstančiai mokytojų.

„Taigi ne mažiau nei praeities tyrimams komisija yra reikalinga ir Lietuvos ateičiai“, - teigė L. Talat-Kelpša.

Pirmą kartą tokia komisija buvo sudaryta 1998 metais prezidento Valdo Adamkaus dekretu. Tačiau kai 2007 metais Lietuvos generalinė prokuratūra pateikė įtarimus komisijos nariui istorikui Yitzhakui Aradui prisidėjus prie lietuvių civilių žudynių, šis pasitraukė iš komisijos, ir jos nariai daugiau nebesusirinko. Vėliau įtarimai savo kaltę kategoriškai neigusiam I.Aradui buvo panaikinti dėl įrodymų trūkumo.

„Komisijos nariai kurį laiką nesirinko. Tačiau projektai, susiję su tolerancijos ugdymu ir švietimu, nenutrūko. Tikimės, kad atsinaujinusi komisija, kurioje daug pasaulinio lygio pavardžių, dar labiau išplės savo veiklą, paskatins dar didesnį tarptautinės bendruomenės domėjimąsi Lietuvoje vykdytais nacių ir sovietų nusikaltimais“, - sakė L. Talat-Kelpša.

Į komisiją įtrauktos dvi dešimtys istorikų iš Lietuvos, Izraelio, Amerikos, Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Vengrijos. Tarp jų - Jad Vašemo ir Amerikos žydų komiteto atstovai, JAV Jeilio ir Stenfordo universitetų, Prancūzijos Sorbonos universiteto istorikai.

Komisijos narys Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis komisijos atgaivinimą pavadino „simboliniu atsaku į bandymus formuoti visos Lietuvos gyventojų kaip nacių kolaborantų, patologinių ir konfliktiškų ksenofobų bei antisemitų įvaizdį“.

„Per šį hiperbolizuotą fašistuojančios valstybės įvaizdį didžiosios rytų kaimynės propaganda kvestionuoja Lietuvos valstybės ir nepriklausomybės teisėtumą ir vakarietiškos orientacijos pasirinkimą“, - sakė Š. Liekis.

Kita vertus, pasak istoriko, pagrindo tokiai propagandai suteikdavo kai kurie politikai ar valdininkai, kelios politinės ar visuomeninės organizacijos.

Š. Liekio nuomone, I. Arado byla padarė didelę žalą Lietuvos reputacijai.

„Komisija buvo sustabdžiusi savo veiklą ir daugybė planuotų darbų buvo įšaldyti keliems metams. Verta paminėti, kad komisijai bandė kenkti tiek dešinieji radikalai Lietuvoje, tiek Rusijos įtakoje esančios organizacijos ir asmenys“, - teigė VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas.

Numatyta, kad istorikai dirbs dviejose pakomisėse - vertinti nacių ir sovietų nusikaltimus. Be to, prezidentė D. Grybauskaitė dekrete pripažino „holokausto išskirtinį bei precedento neturintį pobūdį ir mastą“.

„Holokausto unikalumo faktas kartais susidurdavo su egzaltuotu atskirų interesų ir atminties bendruomenių pasipriešinimu, kurios matydavo save vienintelėmis totalitarizmo aukomis Lietuvoje. Kildavo tūlam mėgėjui noras sulyginti ar net iškelti virš Holokausto aukų kitų piliečių grupių kančias sovietinės okupacijos metais. Netiesiogiai pasitaikydavo bandymų sumenkinti Holokausto aukas, užmirštant, kad Lietuvos žydai mūsų valstybei yra tokie pat piliečiai ir lietuviai. Savo ir svetimo dimensija buvo ženkliai išbalansuota“, - teigė Š. Liekis.

Prezidentūra komisijos atnaujinimo plačiau nekomentuoja. Prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė pasakė, kad „atėjo laikas atnaujinti sudėtį, ir ji buvo atnaujinta“, ir teigė, kad šiuo klausimu daugiau komentarų nebus.

Komisijos pirmininkas parlamentaras Emanuelis Zingeris sakė, kad į pirmąjį posėdį komisija turėtų susirinkti per tris mėnesius.

Sovietų sąjungai 1940 metais okupavus Lietuvą, buvo nužudyta tūkstančiai žmonių, daugiau nei 17 tūkst. ištremti iš šalies 1941-ųjų metų birželį. Netrukus kilus vokiečių ir sovietų karui, šalį užėmė naciai, kurių valdymo metu išžudyta per 90 proc. iš daugiau nei 200 tūkst. žydų.

Sovietinės okupacijos metu iki 1952 metų į lagerius ir tremtį buvo išvežta 275 tūkst., fronte žuvo 25 tūkst. Lietuvos gyventojų, gyvybės taip pat neteko daugiau nei 20 tūkst. prieš sovietų okupaciją kovojusių Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.