Skambiausias praėjusios savaitės pavyzdys – konservatorių sprendimas sustabdyti Panevėžio mero V.Satkevičiaus narystę partijoje. Tokių sankcijų politikas sulaukė nesutikęs atsisakyti ketinimo vienmandatėje apygardoje varžytis su kyšininkavimu ir prekyba įstatymais įtariamu narystę partijoje sustabdžiusiu buvusiu jos vicepirmininku V.Matuzu.
Kad ir ką išvedžiotų konservatoriai, politiškai toks sprendimas rinkėjams reiškia vieną vienintelį signalą: su įtariamu kyšininku pakeliui visai partijai ar bent jos vadovybei.
O su kuo pakeliui jų konkurentams?
Darbo partija nutarė rinkėjus priversti patikėti, jog mūsų valstybei valdyti labiausiai tinka teismų suolą trinti priversti veikėjai.
Įtariamieji vadinamosios juodosios buhalterijos byloje V.Uspaskichas ir jo ištikimas ginklanešys V.Gapšys užima „darbiečių” sąrašo pirmąją ir antrąją vietas. Ir tai jau net nestebina. Tačiau Darbo partija į Seimą atvesti pasiryžusi dar vieną šios bylos įtariamąją – buvusią savo būstinės vadovę V.Vonžutaitę.
Be ištikimybės V.Uspaskichui, ši moteris rinkėjams galėjo įsiminti nebent tuo, kad po ilgo tikrų ar tariamų sveikatos problemų nulemto nesirodymo teismo posėdžiuose jai buvo skirta psichiatrijos ekspertizė.
Tačiau „darbiečių” sąraše jai skirta Seimo narės mandatą garantuoti tikriausiai galėsianti 13-oji vieta.
Nors Konstitucinis teismas nusprendė, kad priesaiką sulaužęs ir iš prezidento posto pašalintas R.Paksas partijos į rinkimus vesti dar negalės, ne ką mažiau prieštaringos reputacijos veikėjų net pirmajame partijos „Tvarka ir teisingumas” sąrašo dešimtuke.
Nors teismo slenkstį minančiais įtariamaisiais ši partija bent jau kol kas pasigirti negali, rinkėjams ji siūlo kitokį masalą – viešuosius ir privačius interesus painiojančius veikėjus.
Būtent tokie, „tvarkiečių” manymu, turbūt labiausiai verti valdyti valstybę, nes partijos sąrašo pirmajame dešimtuke jų net trys: dabartinio Seimo narys K.Komskis, Raseinių meras R.Ačas ir buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius R.Ginevičius.
Be to, K.Komskio ir R.Ačo pavardes rinkėjai dar turėtų prisiminti ir iš R.Pakso skandalo laikų.
Judėjimas TAIP įsitikinęs: jį į rinkimus geriausiai ves su teismais reikalų turėjęs A.Zuokas, nors jis ir neslepia būsiąs tik sąrašo puošmena, nes po rinkimų neketina trauktis iš Vilniaus mero kėdės.
Liberalcentristai negali pasigirti teistais, teisiamais ar viešuosius ir privačius interesus painiojančiais veikėjais?
Ne bėda – jų sąrašą pradeda įspūdinga trijulė: dėl skandalų atsistatydinti buvę priversti ministrai A.Čaplikas ir R.Palaitis bei skandalo iš Seimo pirmininko kėdės išverstas A.Valinskas.
Skandalų požiūriu bene švariausias socialdemokratų sąrašas. Tačiau ir jie, regis, įsitikinę, jog rinkėjų atmintis trumpa. Buvusios G.Kirkilo Vyriausybės pragaištingo išlaidavimo simboliu laikytina V.Blinkevičiūtė – net antrojoje jų sąrašo vietoje.
Dėl savo vadovavimo Vyriausybei vienu nepopuliariausių politikų šalyje tapęs G.Kirkilas – taip pat ne itin toli nustumtas. Jis sąraše – tryliktas.
Tad ar yra iš ko rinktis? Žinoma. Net ir už tokį pasirinkimą siūlančias partijas balsuosiantys rinkėjai gali pasinaudoti reitingavimo mechanizmu.
Koks tai galingas svertas rinkėjų rankose, liudija A.Zuokienės pavyzdys. Ji per praėjusius rinkimus iš 141-osios vietos po reitingavimo pakilo net į 7-ąją. Atitinkamai žemyn gali būti nustumiami tiek tokius sąrašus laiminantys partijų lyderiai, tiek ir patys abejonių keliantys veikėjai.
Jeigu bent kartą taip nutiktų, gal ir partijos nebemanytų galinčios siūlyti rinkėjams tokių sąrašų?
O galbūt net prasidėtų ilgai lauktas atsinaujinimas ir apsivalymas?
