Palyginti su 2010 m., žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančiųjų
sumažėjo 0,2 procento.
Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 14,7
proc. (didžiuosiuose miestuose - 12,6, o kituose miestuose - 17,9
proc.), kaime - 30,7 proc. gyventojų. Palyginti su 2010 m., skurdo
rizikos lygis mieste sumažėjo 1,5 proc. (toks pat pokytis įvyko
didžiuosiuose ir kituose miestuose), kaime - padidėjo 2,3 procento.
Skurdo rizikos rodikliai skaičiuojami remiantis prieš tai
buvusių metų pajamomis (2011 m. skurdo rizikos rodikliams
skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2010 m.).
Skurdo rizikos riba 2011 m. buvo 691 litas per mėnesį vienam
gyvenančiam asmeniui ir 1452 litai šeimai, susidedančiai iš dviejų
suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Palyginti su 2010 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų
mažėjimo skurdo rizikos riba sumažėjo 1,4 proc. Tai turėjo įtakos
skurdo rizikos lygio sumažėjimui.
Skurdo rizikoje dažniausiai atsiduria vaikai iki 18 metų. Jų
skurdo rizikos lygis 2011 m. buvo 24,3 proc. ir, palyginti su 2010
m., padidėjo 1 proc.
Nepaisant pajamų tyrimo laikotarpiu (2010 m.) augusio nedarbo
ir sumažėjusio darbo užmokesčio 18-64 metų amžiaus asmenų skurdo
rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 1,1 proc.
ir 2011 m. siekė 20,7 proc.
Dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo
įstatymo mokant sumažintas pensijas, 65 metų ir vyresnio amžiaus
asmenų skurdo rizikos lygis padidėjo ir 2011 m. sudarė 12,1 proc.
(2010 m. - 10,2 proc.), tačiau išliko gerokai mažesnis už šalies
vidurkį.
Net ir mokant sumažintas pensijas, išmokėta vidutinė senatvės
pensija 2010 m. gerokai viršijo skurdo rizikos ribą. Tai reiškia,
kad senatvės pensininkai, gaunantys bent vidutinę ar netgi mažesnę
už vidutinę senatvės pensiją, atsidūrė aukščiau skurdo rizikos
ribos.
Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja
asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs
asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis - 42,4 proc.), taip
pat du suaugę asmenys su trimis ar daugiau vaikų (33,1 proc.) ir
vieni gyvenantys asmenys (26,9 proc.). Vienų gyvenančių asmenų
rizika atsidurti skurde, palyginti su 2010 m., sumažėjo 1 proc.
Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susidedančiuose iš dviejų
suaugusių asmenų su trimis ar daugiau vaikų, rizika atsidurti
skurde, palyginti su 2010 m., padidėjo 9,7 proc. Šiam pokyčiui
įtakos turėjo 2010 m. pakeista išmokos vaikui skyrimo tvarka,
sumažinta motinystės (tėvystės) pašalpa.
Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 10,1
proc., iš bedarbių - 53,1 proc., iš senatvės pensininkų - 14,8
proc. asmenų. Palyginti su 2010 m., bedarbių skurdo rizikos lygis
sumažėjo 2,4 proc., dirbančių asmenų - 2,2 proc. o senatvės
pensininkų - padidėjo 1,5 proc.
Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas
rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos.
Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus
senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėtų iki
31,8 proc.
Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka
skurdo rizikos lygiui nepakito. Socialinės išmokos didžiausią įtaką
turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus
socialines išmokas, vaikų iki 18 m. skurdo rizikos lygis 2011 m.
padidėtų nuo 24,3 iki 40,5 proc.
Skurdo rizikos gylis 2011 m. buvo 28,7 proc. Tai reiškia, kad
žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų disponuojamosios pajamos
buvo vidutiniškai 28,7 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Palyginti su 2010 m., skurdo rizikos gylis sumažėjo 4 proc.