Stojimo į aukštąsias mokyklas permainos - panašios į revoliuciją

Teks laikyti penkis egzaminus?

Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė

Sep 11, 2012, 3:21 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 8:13 PM

Išgirdę šią naujieną moksleiviai pakėlė triukšmą: kodėl niekas to nepasakė pavasarį, kai jie rinkosi, kokius dalykus mokytis, o kokių nebesimokyti? Mat dabar gali prireikti būtent to dalyko, kurio atsisakei, pažymio.

Vienuoliktokai nedvejoja: naujoji sistema užkraus ant jų pečių tik dar didesnį krūvį, mat nors stojant teoriškai pakanka išlaikyti tris egzaminus, praktiškai, kad įstotum į geidžiamą specialybę, reikės laikyti penkis.

Tuo tarpu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) mano atvirkščiai: tai suteiks daugiau galimybių abiturientams rinktis, o universitetų ir kolegijų slenkstį peržengs kur kas labiau išprusę jaunuoliai.

Teks laikyti penkis egzaminus?

Dabartinių vienuoliktokų 2014-aisiais laukia dvi esminės permainos: skaičiuojant stojamąjį balą keičiasi ketvirtasis dėmuo, be to, aukštosios mokyklos į konkursinį balą nebeįskaičiuos užsienio kalbos, išskyrus tuos atvejus, kai renkamasi studijuoti filologiją.

Tiesa, stojant į aukštąją mokyklą teks įrodyti, kaip moki užsienio kalbą - tai yra, arba laikyti jos egzaminą mokykloje, arba išlaikyti tarptautinį užsienio kalbos testą, pavyzdžiui, IELTS.

„O tai reiškia, kad dabartiniai vienuoliktokai, kad galėtų konkuruoti stodami į universitetus, turės laikyti keturis egzaminus ir dar atlikti testą.

Tuo tarpu anksčiau vienas iš tų egzaminų galėdavo būti užsienio kalbos“, - apie išaugusį krūvį kalbėjo Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas Vygintas Eidėnas.

Kad tai nėra palengvinimas būsimiems abiturientams, sutinka ir tokių permainų darbo grupėje dalyvavęs LAMABPO vadovas Pranas Žiliukas. „Įstojęs į aukštąją mokyklą žmogus turi mokėti dirbti su įvairiais užsienio šaltiniais. Be to, daugėja studentų, kurie išvyksta mokytis kitur pagal mainų programas. Daugeliui jaunų žmonių išlaikyti tokį testą nebus sunkumų“, - nedvejojo P. Žiliukas.

Jis priminė, kad užsienio kalbos testą galima laikyti ne egzaminų sesijos metu, o, tarkim, rudenį, kai abiturientams bus ne toks įtemptas metas.

P. Žiliukas sakė, kad nors stojamajam balui pakanka ir metinių pažymių, aukštosios mokyklos labiau pripažįsta valstybinių egzaminų įvertinimus: „Tai yra objektyviau.“

Sukėlė sumaištį

Antroji permaina - besikeičianti konkursinio balo skaičiavimo sistema.

Kaip pagrindinis konkursinio balo dėmuo bus imamas to dalyko įvertinimas, kuris yra bendras pasirenkamo studijuoti dalyko sričiai - tarkim, socialiniams mokslams, technologijos mokslams.

Antrasis dalykas siejamas su studijų kryptimi ar šaka, trečiasis konkursinio balo dėmuo - lietuvių kalba ir literatūros įvertinimas, o ketvirtąjį stojantysis galės pasirinkti iš kelių dalykų, nesusijusių su pasirinkta specialybe, sąrašo.

Pastarasis stojamojo balo dėmuo ir sukėlė vienuoliktokų pasipiktinimą.

Mat būtent kai kurių tų dalykų, kurių įvertinimai nuo kitų metų bus įtraukiami į stojamąjį balą, praėjusį pavasarį jie nutarė nebesimokyti arba mokytis žemesniu lygiu ir, žinoma, nelaikyti jų egzamino. „Šita sistema sukėlė chaosą mokyklose. Dabar vienuoliktokai laksto, keičiasi pasirinktus dalykus“, - sakė LMS vadovas V. Eidėnas.

Atvers daugiau galimybių

Tuo tarpo LAMABPO vadovas P. Žiliukas neabejoja tokių permainų pranašumu. „Mokyklos sakydavo, kad sąlygas saviprofiliavimui sudarė būtent stojimo tvarka. Mes nenorime, kad mokiniai būtų verčiami apsispręsti dėl gyvenimo kelio dešimtoje klasėje, todėl ir keičiame tvarką.

Norisi, kad abiturientai būtų didesnės erudicijos, kad jie rinktųsi vyresnėse klasėse mokytis ir su būsima profesija nesusijusius dalykus. Apie tai kalba ir darbdaviai, skatina jaunus žmones būti universalius.

Mes, aukštosios mokyklos prieš tokį griežtą profiliavimą mokyklose, koks yra dabar. Kaip kad kareivinėse“, - kalbėjo jis.

Pašnekovas pateikė pavyzdį. 2014-aisiais stojant, tarkim, į ekonomiką, bus skaičiuojami matematikos, istorijos egzaminų arba metiniai įvertinimai, lietuvių kalbos egzamino įvertinimas, o ketvirtuoju dėmeniu bus galima rinktis iš geografijos, antrosios užsienio kalbos, informacinių technologijų įvertinimų.

Nuo 2015-ųjų ketvirtojo dėmens sąlygos taps dar griežtesnės ir pasirinkimo galimybių bus kiek mažiau.

Stojantiems į fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų studijų programas teks rinktis iš socialinių, humanitarinių ir menų dalykų, stojantiesiems į socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programas - iš fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų ir menų dalykų. O tiems, kurie ketina rinktis menų studijų programas - iš fizinių, biomedicinos, technologijos, socialinių ir humanitarinių mokslų dalykų.

Suklibės pamatai

Pasak P. Žiliuko, naujoji sistema jaunimui nebepančios rankų renkantis ateities kelią. Tačiau, pripažino jis, tai gali sukelti sumaištį tarp pedagogų.

„Mokykloms teks didesnis rūpestis. Jiems reikės padidinti mokomųjų dalykų išplėstiniu kursu pasiūlą. Ar visos turi tinkamo pasirinkimo mokytojų? Tačiau mokyklos gali kooperuotis, dalytis mokytojais“, - siūlė LAMABPO vadovas.

Akivaizdu, kad stojamojo balo skaičiavimo permainos turėtų sukelti bent jau šiokią tokią revoliuciją bendrojo lavinimo mokykloje - išjudinti prieš dešimtmetį pradėto profiliavimo, o pastaraisiais metais - vadinamąją saviprofiliavimo sistemą.

Ilgus laikus buvo laikomasi nuostatos, kad iki vienuoliktos klasės derėtų įgyti visų dalykų pamatus, o vienuoliktoje ir dvyliktoje - didžiausią dėmesį skirti tiems dalykams, kurių prireiks kolegijoje ar universitete.

Tiesa, visuomet tokia sistema sulaukdavo kritikos, kad tokie jauni žmonės dar negali būti tvirti dėl savo pasirinkimo, be to, šitaip mokyklą baigtų mažiau išprusęs jaunimai.

„Taip vidurinėse mokyklose beveik išnyko fizika ir chemija, o beveik visi abiturientai rinkosi laikyti užsienio kalbos ir istorijos egzaminus“, - kokioje situacijoje atsidūrėme, paaiškino LAMABPO vadovas.

Menininkams - kitaip

Kiek kitokia stojamojo balo skaičiavimo tvarka nuo 2014-ųjų galios stojant į menų studijų srities ir socialinių mokslų studijų srities meno pedagogikos studijų programas.

Ten balą sudarys dviejų dalykų ir stojamojo egzamino įvertinimai (išskyrus architektūrą, čia greta stojamojo egzamino reikalaujama trijų dalykų įvertinimų).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.