Antradienį išplatintame laiške visuomenininkai pažymi, kad mokslinių tyrimų rezultatai rodo, jog tik 3–5 proc. visų smurtinių nusikaltimų įvykdomi sutrikusios psichikos asmenų.
„Be to, tyrimai patvirtina, kad beveik tris kartus dažniau, negu likusi visuomenės dalis, ši socialinė grupė tampa nusikaltimų aukomis“, - sakoma laiške.
Šį laiką nevyriausybinės organizacijos išplatino po praėjusią savaitę įvykusios tragedijos Telšių rajone, kai buvo nužudyta septynmetė mergaitė. Šiuo nusikaltimu įtariama psichikos sutrikimų turinti moteris.
„Tragiškų ir sunkiai suvokiamų įvykių fone visuomenė dažniausiai ieško paaiškinimų, kaip ir kodėl tai galėjo atsitikti. Tokiu paaiškinimu didžiajai visuomenės daliai tapo faktas, kad nužudymu įtariamai moteriai yra diagnozuotas psichikos sutrikimas . Esame įsitikinę, kad eskaluojant įtariamosios diagnozę kaip vienintelį aiškų nusikaltimo motyvą, skatinami neadekvatūs stereotipai, susiję su psichikos sveikatos problemomis bei smarkiai prisidedama prie sutrikusios psichikos asmenų stigmos ir diskriminacijos Lietuvoje“, - dėstoma laiške.
Laiške, kurį pasirašė viešosios įstaigos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ direktorė Karilė Levickaitė, Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Rasa Kavaliauskaitė, Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrijos „Giedra“ vadovas Giedrius Sadzevičius, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas Evaldas Kazlauskas ir Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis, primenama, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys gali sėkmingai funkcionuoti visuomenėje, jeigu jie gauna psichosocialines paslaugas bendruomenėje: socialinio darbuotojo, psichologo konsultacijas, paramą buityje, apsaugoto būsto paslaugas, dalyvauja socialinių įgūdžių ugdymo, priešdarbinės reabilitacijos programose.
Visuomenininkai siūlo užuot skatinus griežtinti psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų priežiūrą atkreipti dėmesį, kad šiandien Lietuvoje bendruomeninės psichosocialinės paslaugos yra neišvystytos, todėl minėtos visuomenės grupės integracija visuomenėje yra neužtikrinama. Jie pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvoje nėra įgyvendinami 2007 m. Seimo priimtos Psichikos sveikatos strategijos pagrindiniai principai, numatantys bendruomeninių psichosocialinių paslaugų vystymą asmenims, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų.
„Kviečiame susilaikyti nuo paviršutiniškų išankstinių apibendrinimų bei vertinant šį tragišką įvykį suvokti platesnį kontekstą ir pasvarstyti, kodėl iki šiol Lietuvoje atsisakoma vykdyti tarptautines rekomendacijas ir nekuriamos civilizuotos bendruomeninės paslaugos žmonėms su psichikos negalia“, - teigia minėtų organizacijų vadovai.
Pažymima, kad žmonėms su psichikos negalia skirtų paslaugų plėtra užtikrintų galimybę jiems oriai integruotis į visuomenę, o kiekvienam piliečiui jaustis saugiai.
