Tokią apklausą trečiadienį Vilniaus savivaldybės posėdyje pristačiusio Romo Adomavičiaus teigimu, tai miestui kainuotų apie 100 mln. litų.
Nors socialdemokratai apklausą norėjo rengti jau rugsėjo 20-30 dienomis, savivaldybės posėdžio metu buvo nuspręsta, kad tokia apklausa turėtų būti surengta tik po Seimo rinkimų, o kol kas sudaroma darbo grupė, kuri pasiūlys, kaip tiksliai turėtų būti suformuluotas apklausos klausimas ir iš kur būtų imami reikalingi pinigai.
Pagal Vilniaus vicemero socialdemokrato R. Adomavičiaus pristatytą projektą, apklausoje turėjo būti trys klausimai: ar savivaldybės gyventojai pritaria, kad mieste būtų nemokamas viešasis transportas, ar pritaria, kad nemokamai važiuoti viešuoju transportu galėtų tik asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Vilniuje, ir ar pritaria, kad tam reikalingos lėšos būtų paimtos iš biudžeto lėšų, skirtų kitoms miesto socialinėms reikmėms - švietimui, kultūrai, sportui, sveikatai.
R. Adomavičius posėdžio metu teigė, kad Talino, neseniai įsivedusio nemokamo viešojo transporto sistemą, pavyzdys rodo, jog tokia sistema gali puikiai funkcionuoti. Anot jo, vilniečiai viešuoju transportu naudojasi vis mažiau - dabar juo naudojasi tik apie 39 proc. miesto gyventojų. Nemokamas viešasis transportas esą paskatintų vilniečius dažniau juo naudotis, sumažėtų transporto spūstys ir tarša. Taip pat tai mažintų socialinę atskirtį.
Apklausa, pasak Vilniaus vicemero, būtų atlikta telefonu ir kainuotų nedaug.
Vicemero ir jį palaikančių savivaldybės narių, iš viso jų buvo 10, iniciatyva nepatenkinti kiti tarybos nariai kaltino socialdemokratus, esą jie bando prieš rinkimus populistiniu būdu, nerimtais pasiūlymais pelnyti rinkėjų pasitikėjimą, be to, aiškiai nesuformuluoja, ko gyventojai mainais į nemokamą transportą netektų. Be to, jie kaltino R. Adomavičių bandymu užglaistyti nepasisekimą įvedant naujuosius elektroninius bilietus.
Taip pat oponentai sakė, esą įvedus nemokamą viešąjį transportą nukentėtų kitos svarbios sritys, iš kurių pinigai būtų atimti, nukentėtų privatūs vežėjai, kurie nebegalėtų vykdyti veiklos, kitų vietovių gyventojai būtų verčiami registruotis Vilniuje.
R. Adomavičius teisinosi, kad elektroninio bilieto įvedimas nebuvo toks nesėkmingas, kokiu jį bandoma parodyti, ir kad dabar sistema funkcionuoja neblogai, be to, pabrėžė, kad artimiausiu metu niekas nemokamo transporto neįvedinėtų, tai tik siūlymas pradėti diskusijas.
Posėdžio metu paaiškėjo, kad 10 savivaldybės narių yra per mažai, jog apklausa apskritai galėtų būti inicijuojama - pagal įstatymus, tam reikia bent ketvirtadalio tarybos narių, Vilniaus atveju - bent trylikos.
Vilniaus meras Artūras Zuokas, pirmininkavęs posėdžiui, taip pat pažymėjo, kad „nemokamo viešojo transporto nebūna“, ir pritarė minčiai, jog prieš rinkimus tokius dalykus rimtai svarstyti neprotinga.
„Galime pradėti svarstyti, bet jokiu būdu ne priimti sprendimą“, - pažymėjo jis.
A. Zuokas pasiūlė suburti darbo grupę, kuri galėtų įvertinti nemokamo viešojo transporto įvedimo perspektyvas, ir vilniečių apklausas rengti nebent po rinkimų, kuomet būtų „daugiau proto ir logikos“.
Tokiam mero pasiūlymui Vilniaus savivaldybės nariai po balsavimo pritarė.
