34 metus prokuratūroje išdirbusi N. Požarskienė vakar nutarė trinktelėti durimis – ji ne tik išėjo iš darbo, bet ir parašė atvirą laišką generaliniam prokurorui Dariui Valiui.
Dar prieš dvejus metus prezidentės pakviesta vadovauti Generalinei prokuratūrai 58 metų N. Požarskienė apkaltino D.Valį visišku savo darbo neišmanymu, kompetencijos ir kultūros stoka.
– Esate bene pirmoji prokurorė, išdrįsusi viešai kritikuoti generalinį prokurorą, nors po atestacijos jūsų kadencija buvo pratęsta dar dvejiems metams. Susiradote geresnį darbą?
– Ne, išeinu į niekur. Mėnesį pailsėsiu, o paskui galvosiu, ką daryti. Niekada nesiejau savo gyvenimo su kita, gal ir pelningesne, tarnyba, nes mėgau savo darbą.
Bet dirbti toliau nebegaliu, nes vadinamoji prokuratūros reforma daroma paminant skaidrumą, sąžiningumą ir blaivų protą. Tokio chaoso, koks yra dabar prokuratūros sistemoje, nemačiau per visą savo karjerą.
– Tačiau gal reforma davė bent ką nors gero? Generalinės prokuratūros vadovai giriasi, kad pavyko sutaupyti didžiules pinigų sumas.
– Sakau atvirai – iš tos reformos nematau jokios naudos.
Taip, vietinės prokuratūros ištuštėjo, tačiau Generalinė prokuratūra išsipūtė nuo ilgaplaukių mergaičių, kurios iš neturėjimo ką veikti darbo metu nagus lakuojasi, sklaido blizgančius žurnalus ir tyčiojasi iš provincijos prokurorų.
Visų apylinkių prokuratūrų situacija yra tragiška.
Vien iš Palangos prokuratūros buvo išvaikyti beveik visi darbuotojai: vietoj devynių prokurorų liko du – nebėra nei sekretorės, nei padėjėjo.
Ir tokiomis sąlygomis tenka dirbti vasarą, kai nusikaltimų skaičius staiga šokteli.
– Tačiau gal reikėjo Generalinės prokuratūros vadovą informuoti apie susidariusią situaciją, prašyti padėjėjų.
– Ne kartą prašiau, kad būtų surasta galimybė paskirti naujų prokurorų į laisvas vietas.
Užuot atsižvelgęs į mano prašymą, D. Valys sudarė trijų žmonių komisiją ir atsiuntė ją į Palangą tikrinti, kaip dirba tie likę du prokurorai.
Tada naiviai svarsčiau – o kur ūkiškumas? Viešbučiai Palangoje juk labai brangūs, o dar benzinas, komandiruotpinigiai.
Ir, pasirodo, pinigai buvo išmesti į balą, nes D. Valys į komisijos išvadas, kad Palangoje turi dirbti mažiausiai trys prokurorai, tiesiog nekreipė dėmesio.
Tada supratau, jog man siunčiamas ženklas, kad jau laikas nustoti mąstyti, o juolab – kalbėti.
– Tačiau D. Valys viešai buvo pareiškęs, kad jūs pati kalta, nes atsisakėte dviejų siūlomų prokurorų.
– Taip generalinis prokuroras kalbėjo per radijo laidą. Ir viešai apsimelavo.
Noriu informuoti D. Valį, kad niekas nei vieno, nei dviejų prokurorų man nesiūlė.
– Neseniai viena Vilniaus prokurorė guodėsi, kad po visų reformų jau nebeįmanoma dirbti kokybiškai – prokurorai vienu metu tiria ir kontroliuoja po 90 bylų. Kokia padėtis Palangoje?
– Pas mus dar blogiau – šiuo metu vienam prokurorui tenka 140 bylų.
– Generalinis prokuroras tvirtina, kad reforma siekiama stiprinti valdymą ir centralizaciją. Gal tai nėra blogai?
– Šis centralizavimas labai ryškus, nes D. Valys panoro pats spręsti, kada net valytojas išleisti atostogų – matyt, negali pasitikėti ir apygardų vyriausiaisiais prokurorais.
Mane pribloškė viename pasitarime išsakyti D. Valio pertvarkos motyvai, esą prokurorai nerašo apeliacinių skundų, nes yra suaugę su teisėjais, o vyriausieji prokurorai nenaikina savo pavaldinių neteisėtų nutarimų taip pat dėl artimų ryšių.
Vadovaujantis Naujosios Akmenės, kur dirbo D. Valys, logika, visus dabar dirbančius prokurorus reikėjo iššluoti, nes jie visi su kuo nors susiję.
– Generalinės prokuratūros vadovai didžiuojasi ir įdiegtomis naujomis technologijomis – informacine prokuratūros sistema (IPS) ir dokumentų valdymo sistema (DVS). Gal jos palengvina darbą?
– Manau, kad Mokesčių inspekcija turėtų pasidomėti, kiek milijonų sukišta į tą nuolat stringantį darinį. Kokių tik nebuvo variacijų su IPS!
Vien šiai sistemai prižiūrėti reikia įsteigti po keletą etatų kiekvienoje prokuratūroje.
Net būdama vyriausioji prokurorė neturėjau teisės pažiūrėti kitų prokurorų kontroliuojamų tyrimų. O atsidariusi kitą technikos stebuklą – DVS, pamatydavau raudonomis raidėmis šviečiantį užrašą, kad neturiu teisės susipažinti su šiuo dokumentu.
Ir visai nesvarbu, kad jis man skirtas vykdyti.
Dar labiau nustebau pažvelgusi į darbuotojų kontaktus surinkus trumpuosius telefonų numerius.
Pasirodo, Palangos prokuratūroje dirba prokurorai, padėjėjai, raštinių vedėjos, kurių nėra jau dveji metai.
Gal dėlto D. Valys ir mano, kad pas mus – darbuotojų perteklius?
Beje, dėl tų trumpųjų numerių – įsakmus D. Valio raštas nurodo prokurorams skambinti tik trumpaisiais numeriais.
Tačiau kaip tokį įsakymą įvykdyti, kai jais galima skambinti tik 50 kilometrų spinduliu?
Atsisveikindama ir aš norėjau D. Valiui paskambinti, tačiau negalėjau, o skambinti ilguoju numeriu neišdrįsau, nes tai kategoriškai draudžiama.
– Tad kam reikalinga tokia reforma?
– Apie tikruosius tos tariamos reformos tikslus galima tik spėlioti.
Gal tai neprincipingas kieno nors norų vykdymas?
Bet prokuratūros vadovas tam ir yra, kad pasipriešintų nekompetentingiems nurodymams ir reikalavimams.
Atsisėsti į generalinio prokuroro kėdę dar nereiškia juo tapti.
Tam reikia tam tikrų gebėjimų, patirties, geros ir greitos orientacijos, pagaliau elementarios kompetencijos, pagarbos kitiems ir sugebėjimo išklausyti, diskutuoti, būti susipažinusiam bent su etikos reikalavimų pradmenimis.
– Per savo karjerą jums teko pergyventi daugybę generalinių prokurorų.
Ar bent vienas buvo panašus į dabartinį?
– Anksčiau dirbę generaliniai prokurorai turėdavo ką pasakyti ir neretai skambindavo savo pavaldiniams, nes juos domino ne tik tai, kas dedasi panosėje.
D. Valys nė karto ne tik nebuvo atvažiavęs į Palangą, jis nė karto nepaskambino.
Suprantama, kad užsienio kelionės labai viliojančios – joms D. Valys skyrė tris mėnesius iš pirmųjų savo valdymo metų.
Bet reikėjo surasti laiko ir aplankyti apylinkių prokuratūras, kur dirba daug profesionalių ir atsidavusių savo darbui žmonių.
Manau, kad tuomet D. Valys būtų sužinojęs tikrąją situaciją. Dabar atrodo, kad jis net nesuvokia, ką valdo.
Į tokią situaciją kaip šiandien prokuratūra dar niekuomet nebuvo patekusi.
Šiuo metu nesvarbi prokuroro kompetencija, darbo rezultatai.
Svarbiausia – lojalumas ir sugebėjimas nuslėpti savo nuomonę.
Viską gaubia paslaptis, informacija ribota.
Neaiškiais principais sudarytos komisijos pluša už uždarų durų.
Apylinkių prokuratūros, kurios darė Sizifo darbą ir baigdavo 90–96 procentus visų ikiteisminių tyrimų, – sunaikintos.
Vakar, rugsėjo 11-ąją, turėjo prasidėti paskutinis, trečiasis, reformos etapas, tačiau iki šiol niekas nežino, ką kas turės daryti.
Vienas kolega prisiminė rugsėjo 11-ąją pasaulį sukrėtusią tragediją – bokštų dvynių griūtį Niujorke.
Nesinorėtų, kad taip sugriūtų ir prokuratūros sistema, bet, atrodo, tai jau neišvengiama.
Galėjo sėdėti D. Valio vietoje
* 2010 metų vasario pabaigoje atsistatydinus tuomečiam generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui Prezidentūra ilgai negalėjo surasti naujo kandidato vadovauti Generalinei prokuratūrai.
* Tik gegužę Prezidentūros atstovai viešai pareiškė, kad jau numatytas kandidatas. Nors pavardė oficialiai ir nebuvo įvardyta, kalbėta, kad tai – Palangos prokuratūros vadovė N. Požarskienė.
* Pati prokurorė žurnalistams prisipažino gavusi tokį pasiūlymą ir tvirtino, kad jei sutiktų eiti tas pareigas, lauktų labai daug ir atsakingo darbo.
* „Prokuratūros laukia reformos. Apsispręsti, imtis ar ne šio darbo, sudėtinga dar ir dėl to, kad permainomis visada kas nors yra nepatenkintas”, – tuomet sakė N. Požarskienė.
* Bet prezidentė taip ir nepasiūlė šios prokurorės kandidatūros Seimui. Kalbama, kad tuomet prieš N. Požarskienę piestu stojo dauguma Generalinės prokuratūros darbuotojų. Vieni tvirtino, kad tik apylinkės prokuratūrai vadovavusiai pareigūnei gali neužtekti kompetencijos, kitiems nepatiko jos ryžtingas ir principingas charakteris.
* Po šio prokurorų maišto Prezidentūra nutarė ieškoti kito kandidato. Buvo pasirinktas D. Valys. Jis taip pat vadovavo dar už Palangos mažesnei Naujosios Akmenės apylinkės prokuratūrai, tačiau, atrodo, buvo ne toks principingas kaip N. Požarskienė.
