Ūkininkų turgeliai gandų pinklėse

Prekiaujantys ūkininkai atsikratė Ūkininkų sąjungos „globos“ ir pasiprašė Šeimos ūkininkų sąjungos prieglobsčio, tačiau savivaldybė prekiautojams siūlo „sūrį spąstukuose“. Į ūkininkų turgelį Marijampolėje jau trečius metus Suvalkijos krašto žemdirbiai suveža įvairiausių kaimiškų gėrybių: medaus, sūrių, sviesto, duonos, pyragų, lašinių, dešrų, daržovių. Miestiečiai pamėgo jame apsipirkti ir džiaugiasi, kad šiemet turgelis praplėtė savo veiklą ir dabar ūkininkų išauginta produkcija prekiaujama ne tik prie centre esančios „Rimi“ (PC„Arena“), bet ir kitame miesto gale – prie „IKI“ prekybos centro.

Marijampolėje tapo įprasta, kad tam tikromis dienomis prie PC „Rimi“ veikia ūkininkų turgelis.<br>M. Jonkienė
Marijampolėje tapo įprasta, kad tam tikromis dienomis prie PC „Rimi“ veikia ūkininkų turgelis.<br>M. Jonkienė
Daugiau nuotraukų (1)

Milda JONKIENĖ „Ūkininko patarėjas“

Sep 12, 2012, 6:53 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 7:37 PM

Šiemet žemdirbiams miesto valdžia pasiūlė dar vieną vietą prekybai, žadėdama, kad ši jiems nieko nekainuosianti, tačiau toks dosnumas sukėlė įvairių abejonių. Gal todėl, kad ne viskas turgelio gyvavimo metu vyko kaip sviestu tepta – būta intrigų ir grasinimų, gandų ir įvairiausių nesklandumų, kurie turgelyje prekiaujančius ūkininkus ne kartą varė į neviltį.

Gera idėja su kartėlio prieskoniu

Kad Marijampolėje atsirastų ūkininkų turgelis, stengėsi Ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas Vytautas Augustanavičius, savivaldybės Žemės ūkio skyrius su jo vadovu Eugenijumi Alesiumi priešakyje. Buvo sutarta su „Rimi“ prekybos centru (PC „Arena“), kad šis įsileis žemdirbius į savo teritoriją ir tris savaitės dienas automobilių stovėjimo aikštelėje šie galės prekiauti savo išauginta ir pagaminta produkcija. Taip iš pradžių ir buvo.

Tačiau po kiek laiko pradėjo atsirasti nesklandumų – „Rimi“ ėmė priekaištauti, kad ūkininkai nesumoka pinigų už naudojimąsi aikštele. Paaiškėjo, kad ir dokumentai nėra tinkamai įforminti, o administracinį darbą turgelyje vykdantis Ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas ne visada atsiskaito su prekybos centro administracija, surinktus iš prekybininkų pinigus nežinia kam ir kur panaudoja. Pasklido gandai, kad ūkininkų turgeliui gali tekti iš „Rimi“ aikštelės išsikraustyti, o jei šie liksią, teks mokėti didesnius mokesčius.

Pasipiktinę žemdirbiai pašalino iš administratoriaus pareigų V. Augustanavičių ir sutarė su Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovu Vidu Juodsnukiu, kad ši organizacija savo globon priimtų Marijampolės ūkininkų turgelį bei padėtų tvarkyti administracinius reikalus.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, turėdama turgelių steigimo ir administravimo patirties, daugmaž „sustygavo“ reikalus ir Marijampolėje: iš Ūkininkų sąjungos turgelis perėjo LŠŪS globon, sukurtas šios organizacijos skyrius Marijampolėje, kurio pirmininku išrinktas turgelyje prekiaujantis Vilkaviškio krašto ūkininkas Vytautas Sadauskas, o administracinius reikalus pavesta tvarkyti Broniui Mackevičiui. Įsiprašius po Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos sparneliu, kiek pakunkuliavusios aistros kuriam laikui atlėgo.

Ūkininkų turgelis liko gyvuoti ten, kur buvo, ir prie „Rimi“ jis šurmuliuoja kiekvieną trečiadienį, penktadienį ir šeštadienį, o antradieniais ir ketvirtadieniais įsiprašė dar ir į PC „IKI“ aikštelę. Vienintelis dalykas, ko nepavyko naujai persiformavusiam ūkininkų turgeliui padaryti, – atgauti dokumentų iš Ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininko V. Augustanavičiaus.

Šis gal iš apmaudo, o gal iš savotiško keršto už „išsižadėjimą“ naujiesiems turgelio šeimininkams teigė nerandąs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) išduoto leidimo turgelio veiklai. O pastaroji lyg tyčia atkakliai reikalavo grąžinti senąją pažymą, tuomet tik neva galėsianti išduoti naują. Taigi dėl šio nesusipratimo ūkininkų turgelis Marijampolėje kurį laiką veikė pusiau nelegaliai.

Situacija pasikeitė tik tuomet, kai į šio reikalo sprendimą įsikišo žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius, specialiai dėl to atvykęs į Marijampolę kartu su LŠŪS vadovu V. Juodsnukiu bei prezidiumo nariu Stanislovu Vitkumi. Po jų susitikimo su turgelio prekeiviais bei miesto vadovais jau kitą dieną VMVT išdavė reikiamą dokumentą.

Už dyką? Taip nebūna

Kai šiemet miesto valdžia prabilo apie tai, kad ūkininkai galėtų iš „Rimi“ aikštelės išsikraustyti į netoliese esančią savivaldybei priklausančią teritoriją, kurios eksploatacija jiems nieko nekainuotų, pasklido įvairių šio pasiūlymo vertinimų. Imta svarstyti, ar tai tikrai geranoriškas pasiūlymas, ar tai nėra užslėptas noras dėl kažkokių nežinomų tikslų sunaikinti ūkininkų turgelį. Prekeiviai tikina, kad ne kartą slankiojo apie prekystalius nepažįstami asmenys grasindami, kad jei jie nesikraustys į savivaldybės siūlomą aikštelę, šioje vietoje prie „Rimi“ turgelio nebeliks. Manoma, kad neatsitiktinai buvo vilkinama išduoti ir VMVT pažymą.

Rugpjūtį sukako lygiai metai, kai Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga savo globon priėmė Marijampolės ūkininkų turgelį, jame nusistovėjo šiokia tokia tvarka. Čia prekiaujantys žemdirbiai dabar yra sudarę sutartį su PC „Rimi“ dėl aikštelės naudojimo, tvarkingai renka mokesčius, laiku atsiskaito, vykdo buhalterinę apskaitą. Todėl baiminamasi, kad visa tai gali vėl išsibalansuoti patekus savivaldybės įtakos zonon.

Kita vertus, miestiečiai jau įprato, kad būtent prie „Rimi“ jie tam tikromis dienomis gali apsipirkti, čia patogu privažiuoti automobiliu ir pėsčiam ateiti. O savivaldybės siūloma teritorija yra atokiau nuo centro, prie naftos produktais prekiaujančios bazės, kur aplink nėra jokių kitų žmonių traukos objektų. Be to, savivaldybės turgeliui numatyta teritorija kol kas prastokos būklės – aikštelėje žiojėja daugybė duobių, o po lietaus čia susidaro didžiulis purvynas.

Kartą pamėginę čia prekiauti ūkininkai tikino, kad iš karto susilaukė priekaištų iš aplinkinių namų gyventojų, jog šiukštu jų gatvelių te nedrįsta automobiliais užstatyti nei prekeiviai, nei pirkėjai. Pati aikštelė nėra didelė, tad sunku įsivaizduoti, kur tektų pirkėjams savus automobilius pasistatyti. Tačiau savivaldybės vadovai tikina, kad čia tikrai puiki vieta – atvestas vanduo, elektra, netoliese yra autobusų ir traukinių stotys, greta – parkelis, geras privažiavimas, tereikia aikštelę išasfaltuoti, kas savivaldybei kainuotų apie 60 tūkst. litų. O prekeiviams, jų teigimu, tik būtų visiškai nemokamai suteiktas plotas, tereikėtų susimokėti už sunaudotą vandenį ir elektrą.

Tiesa, kol kas dar neišspręsti šiukšlių išvežimo, tualetų bei kiti aktualūs klausimai. Tad ūkininkai nesupranta, kodėl „arklys statomas už vežimo“ – juk iš pradžių reikia tinkamai paruošti teritoriją, tada ją siūlyti. Nenori jie patikėti ir tuo, kad persiviliojus į savą plotą savivaldybė jų neapmokestins. „Nemokamų pietų nebūna. Gal taip mėginama susikrauti sau politinį kraitį?“ – svarsto ūkininkų turgelio prekeiviai. Bus vienaip ar kitaip, bet labiausiai žemdirbius vargina įvairiausi gandai, kurie sukasi nuo pat turgelio įsikūrimo pradžios ir trukdo normaliai dirbti. Atsiradus ūkininkų turgeliui žemdirbiai džiaugėsi sukurta puikia galimybe realizuoti savo užaugintą ir pagamintą produkciją, miestiečiai patenkinti galėdami iš pirmų rankų įsigyti šviežių, sveikų produktų. Niekas neprieštarauja, kad ūkininkų turgeliai – puiki idėja, tačiau kai kas, deja, matyt nepasidalija įtakos zonomis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?