Kaune buvo pristatyta L. Donskio sudaryta knyga „Lietuviškas liberalizmas 2” ir vyko diskusija tema „Lietuviškojo liberalizmo tapatybės ir lojalumo dramos“, kurioje dalyvavo pats europarlamentaras, istorikai Egidijus Aleksandravičius, Antanas Kulakauskas, sociologas Gintautas Mažeikis, politologai Rytis Bulota, Linas Venclauskas.
L. Donskis dabartinę ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio liberalus palygino su Šekspyro tragedijos herojumi karaliumi Lyru, kuris, išduotas dukterų, liko tik su juokdariu. Pagrindinės liberalų vertybės: asmens laisvės, valstybės nesikišimo į privatumą, teisinės valstybės principai įgyvendinti, juos pripažįsta ne vien liberalų, bet ir visos demokratinės partijos. Iš kitos pusės, liberalai kaltinami dėl krizės.
Diskusiją vedęs profesiorius E. Aleksandravičius atkreipė dėmesį į keistą prieštarą: JAV išleistoje „Šviesos-Santaros“ judėjimo teoretikų parengtoje knygoje „Lietuviškas liberalizmas 1“ Vytauto Kavolio, Rimvydo Šilbajorio, Algirdo Greimo ir kitų išeivijos lietuvių liberalų tekstai optimistiniai, nors Lietuva tuo metu buvo okupuota ir asmens laisvėmis čia net nekvepėjo. Dabartinių, nepriklausomos Lietuvos liberalų mintys naujojoje knygoje jau nebėra įkvepiančios.
„Buvo aiškiai išreikšta tautos ir asmens laisvės, žmogaus teisių siekiamybė. Dabar visi šie siekiai formaliai įgyvendinti, jie įrašyti į Lietuvos Konstituciją. Kitas dalykas, kiek realiai laisvės principai veikia gyvenime“, – sakė E. Aleksandravičius.
Kalbėdamas apie liberalizmo dramą L. Donskis truputį praskleidė ES parlamento užkulisių užuolaidas.
„Nereikia manyti, jog viskas skaidru ir Europos parlamente. Patikėkite, kai kurie mūsų Seimo nariai, nors aršiai kritikuojami, atrodytų gana padoriai šalia kai kurių ES narių. Bloga žiūrėti, kaip ES liberalų frakcijos narys, britų seras remia buvusio Rumunijos diktatoriaus N. Ceusescu prokurorą D. Vaiculescu. Yra ir daugiau negražių dalykų“, – tvirtino L. Donskis.
Jis suintrigavo auditoriją teigdamas, jog „po 2014 m. rinkimų į Europarlamentą lietuviškąjį liberalizmą atstovaus tik Darbo partija“.
Portalui lrytas.lt L. Donskis pripažino, jog sunkiai į politinę rinką kelią prasiskyrusiems atkurtos nepriklausomos Lietuvos liberalams du kartus teko patirti skaudžią išdavystę.
Pirmąkart tai įvyko trečiojo tūkstantmečio pradžioje. Į Seimą liberalus atvedė anuomet populiarus, iš konservatorių gretų pasitraukęs Rolandas Paksas. Bet greitai jis įkūrė partiją, kuri neturi nieko bendro su liberalų puoselėjamomis vertybėmis, atvirkščiai, įkūnijo grubų populizmą.
Antrasis smūgis buvo, kai dalį liberaliai mąstančių politikų išsivedė buvęs partijos lyderis, dabartinis Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Šios aplinkybės labai apsunkino kelią Liberalų Sąjūdžiui laimėti daugiau vietų ir artėjančiuose Seimo rinkimuose.
„Liberalams sudėtinga ir pasauliniu mastu, todėl, kad ekonomistai nebesugeba paaiškinti krizių“, – pastebėjo L. Donskis. Diskusijos dalyviai neatsakė į klausimą, ką daryti savo tikslus, bent jau formaliai, pasiekusiam liberalizmui Lietuvoje ir visame demokratiniame pasaulyje. Tačiau galutiniai atsakymai liberalų doktrinos ribose ir neįmanomi. Kaip pažymėjo E. Aleksandravičius, liberalizmas yra pati save nuolat taisanti sistema.
„Laisvai mąstančio žmogaus pasaulis yra be nuorodų ir kelio ženklų. Pats turi apsispręsti“, – pabrėžė profesorius.
L.Donskis pažymėjo, jog nors liberalizmas laikomas politine doktrina, jo esmė reikalauja aklai neprisirišti prie dogmos.
„Konservatorius jokiomis aplinkybėmis negali atsisakyti tradicijos dogmos, antraip jis nebebūtų konservatorius. Socialistas negali atsisakyti socialinio teisingumo ir socialinio solidarumo ideologijos. Bet aš, kaip liberalas, galiu atsisakyti doktrinos vardan konkretaus kenčiančio žmogaus“ – tikino europarlamentaras.
