D. Grybauskaitė: „Žūvančiųjų gelbėtojai - žmogiškumo pavyzdys“

Dauguma žmonių pagerbti po mirties.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo 47 asmenis.<br>ELTA
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo 47 asmenis.<br>ELTA
Daugiau nuotraukų (1)

BNS ir lrytas.lt inf.

Sep 21, 2012, 3:23 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 3:59 PM

Dauguma žmonių pagerbti po mirties.

Per ceremoniją penktadienį šalies vadovė pabrėžė, kad tiems, kuriems skirti apdovanojimai, žmogaus gyvybė buvo svarbiau už brutualios sistemos keliamą baimę ir jie savo drąsiu pavyzdžiu parodė, kad nėra aplinkybių pateisinti žiaurumui.

Prezidentės teigimu, prasmingiausia žydų gelbėtojus atminti užkertant kelią bet kokiam žmogiškumo paniekinimui.

„Turime neleisti pamiršti juodųjų istorijos tarpsnių, virtusių tragiškomis netektimis žydų tautai ir visai Lietuvai. Tuo pat metu turime skleisti ir stiprinti tolerancijos dvasią mūsų visuomenėje, neleisdami tarpti tautinei neapykantai“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Gelbėtojams renginyje dėkojusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky dėstė, kad šie žmonės galėtų būti labiau remiami.

„Negalima išleisti įstatymo, draudžiančio būti antisemitu, tačiau galima išugdyti visuomenės nepakantumą antisemitizmui, galima įstatymo pagalba mokėti bent nedideles išmokas gelbėtojams, kurie nei iš Izraelio valstybės, nei iš Lietuvos iki šiol jokių papildomų išmokų negauna, o juk jų taip nedaug likę ir jų amžius toks garbus“, - sakė ji.

„Turime daugiau daryti įamžinant gelbėtojų atmintį, todėl mane be galo džiugina, kad pagaliau atsirado vilniečių iniciatyva pavadinti nors ir mažytę, be gyventojų gatvę senamiestyje Onos Šimaitės vardu. Kita puiki mintis - suplanuoti ir įrengti teisuolių alėją. Gražioje aplinkoje vilniečiai galėtų leisti laisvalaikį ir apmąstyti gelbėtojų kilnius poelgius“, - kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės atstovė.

Ji taip pat dėkojo prezidentei, kad buvo atnaujinta Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti veikla.

„Niekada netapatindami šių dviejų okupacinių režimų, suprasdami holokausto unikalumą, esame nuoširdžiai dėkingi jos ekscelencijai prezidentei už tai, kad atnaujino komisijos darbą“, - pažymėjo ji.

Už žydų gelbėjimą įvertintų tėvų apdovanojimus penktadienį Prezidentūroje atsiėmusi Milda Martinavičienė BNS pasakojo, kad jos šeimoje buvo globojamos dvi žydų mergaitės, kurių tėvai buvo sušaudyti Šilalėje.

„Grėsė ir sušaudymas, buvo paskųsta, tai turėjo kitur išvežti tas mergaites, po to jos vėl grįžo pas mus. Čia buvo labai didelė rizika visai šeimai. Mes buvome trys mažametės ir dar dvi paėmė mergaites“, - pasakojo ji.

Moteris sakė mažai atsimenanti laikus, kada šeima buvo pasipildžiusi dviem globotinėmis, tačiau pažymėjo, kad ir po karo jos dažnai lankydavosi jų namuose Šilalės rajone.

Ceremonijoje dalyvavo ir vienos išgelbėtos žydaitės sūnus Dovydas Beimanas iš Izraelio. Jo mamą išgelbėjusių Natalijos ir Jono Vansovičių apdovanojimus po mirties penktadienį atsiėmė jų dukra Janina Grigaliūnienė.

„Tai įvyko Raseiniuose, Janytės tėvas dirbo su mano tėvu buhalterijos kontoroje, daug metų dirbo kartu ir, kai prasidėjo karas, taip jau išėjo, kad mano mama buvo globojama ketverius metus Vansovičių šeimoje“, - žurnalistams pasakojo jis.

„Niekada mano mama nekalbėjo, kaip jinai buvo išgelbėta, čia visada buvo kaip tabu ir, jeigu jūs pažiūrėsite, niekada išgelbėti žmonės nekalbėjo apie detales. Jie kalbėjo apie faktą, kad jie buvo išgelbėti. Mums svarbiausia ne tai, kaip tai viskas įvyko, mums svarbiausia tas rezultatas, kad žmogus po ketverių metų išliko gyvas“, - kalbėjo jis.

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanojami asmenys, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido, teigiama prezidentės dekrete.

Apdovanojimai skirti minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Ji minima rugsėjo 23-iąją.

1943 metų rugsėjo 23 dieną naciams likvidavus Vilniaus getą, buvo iš esmės sunaikinta Vilniaus žydų bendruomenė - dalis geto gyventojų sušaudyti Paneriuose, kita dalis geto kalinių išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas. Šią datą, kaip simbolį prisiminti sunaikintą Lietuvoje gyvenusią žydų bendruomenę, 1994 metais Seimas paskelbė Lietuvos valstybės atmintina diena.

Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų parankiniai nužudė 90 proc. iš 208 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.