Psichiniai ligoniai – žmonės, įstrigę sovietinių įstatymų kalėjime

Kasryt eiti į darbą, balsuoti rinkimuose, susirasti mylimąjį ir susituokti – daugeliui atrodo savaime suprantami dalykai. Tai mūsų laisvė. Tačiau beveik 6 tūkst. žmonių Lietuvoje, turintys teisinio neveiksnumo žymę, šios laisvės niekada neturės, mat etiketė „neveiksnus“ mūsų šalyje dabar užklijuojama visam gyvenimui.

Daugiau nuotraukų (1)

Akvilė Adomaitytė

Sep 25, 2012, 11:30 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 2:11 PM

Antradienį Teisingumo ministerijoje surengtoje konferencijoje buvo siūloma situaciją keisti iš esmės peržiūrint asmens veiksnumo apribojimo institutą.

Kitaip tariant, užuot uždarius psichinę negalią turinčiuosius tarp keturių sienų, pereiti prie riboto teisinio neveiksnumo sistemos sukūrimo – leisti neįgaliajam savarankiškai priimti kai kuriuos sprendimus. Tuos, kurie jam per sunkūs, pagal siūlomą modelį priimtų globėjas.

Spaudžia tarptautinės organizacijos

Nors Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją Lietuva ratifikavo prieš daugiau negu dvejus metus, pokyčių imtasi tik dabar. Priekaištų dėl pažeidžiamų neįgalių žmonių teisių Lietuva sulaukia iš Jungtinių Tautų ir iš kitų tarptautinių organizacijų.

Konvencija neveiksnumo apskritai nemini. Pagal ją kiekvienas žmogus turi prigimtines teises, tik kai kuriems jas realizuoti reikia padėti.

„Mūsų siekiamybė – protinę ir psichinę negalią turinčių gyvenimas bendruomenėse. Tačiau tam reikės daug laiko - psichiatrijoje greitų pokyčių nebūna. Pereinamuoju laiku turime sukurti paslaugų sistemą problemų turintiems žmonėms, kad negalią turintys žmonės nebūtų palikti vieni ir nesikartotų vaikžudžių istorijos“, – sakė VŠĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ vadovė Dovilė Juodkaitė.

Visiško neveiksnumo nebūna?

Ekspertai pastebi, kad Lietuvoje vis dar galioja iš sovietmečio paveldėti įstatymai: teisinis neveiksnumo pripažinimas, priverstinis guldymas į psichiatrinę ligoninę, taip pat gydymas paskiriamas žmogui net pačiam nedalyvaujant.

Siūlomos pataisos garantuotų, kad be advokato žmogaus nebūtų galima įkišti į psichiatrinę ligoninę.

Siūloma numatyti ir naują veiksnumo realizavimo priemonę – išankstinį nurodymą. Šis leistų įvykiams užbėgti už akių ir dar prieš neveiksnumo pripažinimą (tarkime, sergant progresuojančia liga) pasirinkti galimus globėjus ar išspręsti turto valdymo klausimus.

„Būtent įstatyminė bazė yra šiuo metu didžiausias barjeras. Įveikę šią kliūtį tikimės visuomenės supratimo. Juk kiekvienas žmogus turi gebėjimų, tik jie skiriasi“, – prasidėjusiais procesais džiaugėsi D. Juodkaitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.