Per metus - po kibirą gryno alkoholio lietuviui

Krizė sujaukė daugybę gyvenimo sričių. Atlyginimai neskuba kilti, neturinčių darbo tebėra daug. O štai alkoholio tiek, kad kiekvienas šalies gyventojas, net kūdikis teoriškai per metus išgeria daugiau nei kibirą gryno alkoholio. Šis rodiklis atsistatė net nespėjęs žemai nukristi.

Alkoholio Lietuvoje tiek, kad kiekvienas šalies gyventojas, net kūdikis teoriškai išgeria kone 12 litrų gryno alkoholio per metus.<br>123rf
Alkoholio Lietuvoje tiek, kad kiekvienas šalies gyventojas, net kūdikis teoriškai išgeria kone 12 litrų gryno alkoholio per metus.<br>123rf
Daugiau nuotraukų (1)

Sigita Purytė

Sep 26, 2012, 12:52 AM, atnaujinta Mar 16, 2018, 2:11 PM

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) prezidentas Aurelijus Veryga portalui lrytas.lt pasakojo, kad yra daugybė būdų, kaip mažinti alkoholio vartojimą. Tačiau Lietuvos politikams pritrūksta ryžto tai padaryti. 2011 metais kiekvienas statistinis mūsų šalies gyventojas išgėrė daugiau nei po kibirą 100 proc. alkoholio (11,9 litro vienam gyventojui, Lietuvos statistikos departamento duomenys). Tiek teoriškai išgėrė ir ką tik gimę kūdikiai, ir šimtamečiai senoliai.

Tai - kone po 5 litro talpos butelius degtinės. Tai didžiausias šios srities rodiklis Lietuvoje pastaraisiais metais (turima galvoje 2004-2011 metų statistika). Jau nekalbant apie odekolonus ir burnos skalavimo skystį, kurie benamiams taip pat tampa svaigiaisiais gėrimais.

 „Priemonių (stabdyti alkoholio vartojimą - red.) yra labai daug“, - sako A. Veryga. Valstybė gali didinti alkoholio kainą, mažinti pardavimo vietų skaičių, riboti pardavimo valandas.

NTAKK prezidentas pasakojo, kad su alkoholio vartojimu labai įdomiai tvarkosi Šiaurės šalys. Jos yra išsaugojusios pardavimo monopolį – alkoholio galima nusipirkti tik specialiose „valstybinėse“ parduotuvėse. Jų vienoje šalyje – per 200, veikimo valandos ribotos – nuo 11 iki 18 val. vakaro. Švedijoje tokios parduotuvės sekmadieniais visai neveikia.

Monopolis galioja stipresniems nei 3,5 proc. gėrimams. Tik labai silpnas alus gali būti parduodamas laisviau. Restoranuose, kavinėse, kur alkoholis geriamas vietoje – kitos taisyklės. Ten monopolio nėra.

 „Žiūrint iš jų perspektyvos, mūsų pasiginčijimai, ar galima prekiauti iki 22 ar iki 23 valandos arba argumentai, kad jei neliks kelių parduotuvių, tai suklestės nelegalios parduotuvės, daugiau negu juokingi“, - įsitikinęs A. Veryga. Jo duomenimis, Lietuvoje yra 16,5 tūkst. parduotuvių, kuriose parduodamas alkoholis. Tai – 82 kartus daugiau nei vienoje Skandinavijos šalyje. Tiek Lietuvoje išduota licencijų.

Jo teigimu, kai tik mėginama kaip nors riboti alkoholio vartojimą, tam priešinasi alkoholio gamintojai: „Yra meluojama, manipuliuojama, sakoma, kad augs kontrabanda, kuriami fantastiniai pagąsdinimai, geopolitiniai argumentai. Sakykim dėl alkoholio reklamos draudimo, kad suaktyvės Rusijos, Baltarusijos verslas, kuris pasiūlys pigesnį alkoholį.

Išgalvotas argumentas. Įvežtinių gėrimų yra ir dabar. Jie pigesni negu lietuviški. Nėra importo mokesčių, nėra papildomai apmokestinami. Užsienyje gaminti yra pigiau – žaliavos, darbo jėga. Bet apie kokius papildomus mokesčius įvežtiniam alkoholiui kažkodėl niekas nekalba.

- Kaip alkoholio gamintojai pasiekia savo tikslų?, - paklausiau A. Verygos.

- Pagrindinė priemonė – pinigai, už kuriuos jie samdo lobistus, papirkinėja mokslininkus, kad atsirastų palankios studijos, finansuoja politines partijas. Tai vyksta masiškai, visur. Su kolegomis kitose šalyse juokaujam – nesvarbu, kokioje šalyje siūlomas alkoholio pardavimo ar reklamos ribojimas, šalis pateikiama kaip radikaliausia, kvailiausia, labiausiai spaudžianti alkoholio verslą.

Visur argumentai yra tie patys. Bet gi mūsų žmonės norvegiškų portalų neskaito. Ir susidaro toks įspūdis, kad mes tikrai patys kvailiausi ir radikaliausi.

Norvegams sunku patikėti, kad pas mus alkoholis pardavinėjamas degalinėse. Buvo toks incidentas. „Statoil“ siuntė grasinantį raštą Lietuvos Vyriausybei, kad jei bus draudžiama pardavinėti alkoholį degalinėse, jie atleidinės žmones.

„Statoil“ – norvegų valstybinė kompanija. Vėliau Norvegijos motininė kompanija atsiprašė už spaudimą Lietuvai. Visa Norvegijos žiniasklaida mirgėjo apie „Statoil“ šantažą prieš valstybę, ypač, kai šalyje tiek problemų dėl alkoholio vartojimo. Norvegai prašė siųsti nuotraukas, kad pamatytų alkoholį Lietuvos degalinėse.

- Kaip politikai padeda alkoholio verslui?

- Partijos yra remiamos alkoholio verslo. Bet paramą alkoholio verslui gali rodyti ir tie, kurie negauna pinigų. Politikas gali būti ir natūraliai kvailas.

Kad rinkėjai susigaudytų, kas už ką balsuoja, mes šių metų sausį padarėme lentelę su reitingais, kiek kartų koks Seimo narys balsavo už alkoholio vartojimą ribojančias priemones, kiek kartų prieš, kiek susilaikė ar visai nedalyvavo balsavime.

Man pačiam asmeniškai ne kartą teko susidurti su situacija, kad Seimo narys melavo – sakė, kad balsavo vienaip, o įsijungęs Seimo duomenų bazę matau, kad balsavo kitaip. Dėl to ši lentelė man atrodo labai naudinga.

Ką mano patys politikai?

Šios kadencijos Seimo nariai kaip mokykloje įvertinti pažymiais. 10 balų reiškia, kad Seimo narys visą laiką palaikė priemones, kurios riboja alkoholio vartojimą. Tokio Seimo nario nėra nė vieno. Aukščiausiai reitinge – Petras Luomanas. Pats paskutinis, mažiausiai surinkęs – Laimonas Dinius. Seimo narys P. Luomanas pripažįsta: „Sąmoningai balsavau taip. Visose stadijose balsavau prieš reklamos draudimo atidėjimą. Reklama veikia, ypač jaunus žmones, vaikus. Bet kokia reklama vienareikšmiškai yra skirta vartojimo didinimui. Reikėtų griežtinti alkoholio platinimą, mažinti prieinamumą.

Vienas išleistas litas alkoholiui kainuoja 8-10 litų valstybei: žmonės netenka darbingumo, griūna šeimos, tai atsigręžia prieš mus pačius.

Alkoholizmas yra liga. Skatiname žmones susirgti ta liga. Kažkas iš to gauna didelius pelnus.

Kavinių nėra, o bambalinių – 5 ar 6 miestelyje. Kokios kokybės ta produkcija? Liūdniausia, kad darbo laikas tokių vietų – nuo pat ryto iki vėlaus vakaro. Krekenavos bendruomenė prašė, kad neleistų degalinėse prekiauti alkoholiu. Bet vietos valdžia nepriėmė tokio siūlymo.

Alkoholio vartojimas grėsmingai auga. Jei didiname prieinamumą, nesitikėkime geresnių rezultatų.“ Seimo narys Vytenis Andriukaitis (48 vietoje): „Norint diskutuoti, kaip balsuoju, reikia pažiūrėti, kokie siūlymai ateina. Jie būna labai kompleksiniai – vienai pozicijai gali pritarti, kitai – negali.

Reikalas tas, kad priklausau prie tų sveikatos politikų, kurie ir sukūrė alkoholio kontrolės įstatymą.

Dalis pasiūlymų buvo maksimalistiniai, kurie vietoj alkoholio vartojimo mažinimo jį padidintų, sukeltų neigiamas pasekmes pramonei. Negaliu priimti tokio siūlymo. Čia kaip grojimas vargonais. Jei vienas klavišas negroja, aišku, kad pralošit konkursą. Kada įstatymo iniciatoriai populistai siūlo priemones, kurios neduoda jokio ekonominio rezultato, negaliu su jais sutikti.

Skandinavijos šalyse alkoholio kontrolės įstatymų diegimas turi 50-60 metų istoriją.

Tik tos šalys pasiekė rezultatų, kurios diegė priemones nuosekliai.

Džiaugiuosi, kad A. Veryga veda tokią maksimalistinę, gerą, pozityvią veiklą, tačiau jis turi labai detaliai nagrinėti, koks kompleksas priemonių kokį efektą duoda. Radikalūs pasiūlymai negali išplėštai iš konteksto reguliuoti sudėtingų klausimų.

Jei alkoholio kainos Kaliningrade, Baltarusijoje, Lenkijoje mažos, tai negalite akcizinėmis priemonėmis pasinaudoti taip, kad sužlugdytumėte savo pramonę ir paskatintumėt kontrabandos antplūdį. Didės bedarbystė, biudžete trūks pinigų. Vietoj norimo rezultato gaunate blogesnes pasekmes.

Reikia daug dėmesio skirti visuomenės švietimui. Reklamos draudimą ir ribojimą reikia pritaikyti.“

Seimo narys Laimontas Dinius (paskutinis reitinge): „Tai – asmeninės antipatijos išraiška. A. Veryga mano, kad aš negeras, nepatinku jam. Niekada nesistengiau jam patikti. Užėmiau poziciją, kad beprasmiai, pernelyg dideli suvaržymai gali duoti atvirkščią efektą, nors pats irgi esu alkoholizmo priešininkas. Tiesiog mūsų pozicijos yra skirtingos.

Pasisakau už kitokias priemones. Prisimenant Gorbačiovo laikus, sausas įstatymas tik padėjo klestėti kontrabandiniam, šešėliniam verslui.

Sausojo įstatymo JAV didžiausias rėmėjas buvo mafijos vadeiva Al Capone. Tai rodo, kad tokie apribojimai – neprotingi. Neneigiu, kad nereikia riboti – reklamą, priėjimą, amžių, bet protingai.

Absoliutūs draudimai duoda atvirkščią efektą. Iškyla abejonė, ar tie, kurie taip aršiai pasisako už griežtus ribojimus, tikrai neturi kitų interesų.

Įstatymas dėl alkoholio vartojimo viešojoje erdvėje yra. Kas iš to, kad įstatymas yra, bet kaip jis yra vykdomas. Gal tiesiog reikia vykdyti, o ne galvoti naujų draudimų?

Ir užuot skyrus lėšas abejotinoms įstaigoms, turiu mintyje Česlovo Balsio kontorą, kuri vadinasi Valstybinės alkoholio ir tabako kontrolės tarnyba, reikėtų daugiau lėšų įstatymų įgyvendinimui.

Tokios kontoros tik stengiasi užsitikrinti sau veiklą".

Daugumą iniciatyvų dėl alkoholio vartojimo apribojimo palaikau. Bet viskas turi būti ne fanatiškai daroma, o protingai. Toje lentelėje pateikiami neteisingi duomenys.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.