„Tik užauginkit”, – už nemodifikuotų sojų pupelių toną malūnai Vokietijoje sutinka pakloti mažiausiai 800 eurų (apie 2700 litų) ir siūlo bendradarbiavimo sutartis dešimčiai metų. Įrašo net sąlygą, kad kainą bus galima tikslinti kasmet.
Ekologiškų sojų Lietuvoje jau dairosi anglai, ispanai, suomiai. Jos rūpi ir mūsų šalies pašarų gamintojams.
„Ekologiškų sojų paklausa didelė. Bet kol jų nenukūlėme, nesimėtome pažadais”, – sakė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis.
Jo teigimu, ūkininkai sojų anksčiau kratėsi, nes jų Lietuvoje niekas neperdirbo.
Sėklas sunaikino šaltis
Nors ekologiškos sojos – ypač geidžiama prekė, Lietuvos ūkininkai dėl vėsoko klimato vis dar priversti ieškoti tinkamų jų veislių.
Biržų rajone šeimininkaujantis Romualdas Misevičius sojas augina jau antrus metus.
Auginti ekologiškų sojų jis nepuolė strimgalviais: pernai jomis užsėjo apie 10, tačiau šįmet joms atriekė visus 150 hektarų.
Tačiau sėklas pakando pavasario šalčiai, todėl pupelės nesudygo. Iš naujo ūkininkas apsėjo triskart mažesnį žemės plotą.
Praėjusiais metais ekologiškas pupeles R.Misevičius pardavė vokiečiams. Šie už toną sojų atseikėjo net po 2500 litų.
Aplenkė ukrainiečiai
Marijampolės rajone sėklininkystės ūkyje šeimininkaujantis Kęstutis Mykolaitis genetiškai nemodifikuotoms sojoms pernai skyrė vos 8 hektarus žemės. Iš jų prikūlė net 20 tonų pupelių.
Eksperimentų nevengiantį ūkininką naujai išvestomis ankstyvosios veislės sojų pupelėmis aprūpino Ukrainos selekcininkai.
„Man nereikia sukti galvos, kur dėti derlių, viskuo pasirūpina ukrainiečiai. Kol kas tik jiems auginu. Jie pigiau pardavė sėklos, jie ir pupeles supirks”, – kalbėjo K. Mykolaitis.
Kadangi pirmasis blynas pernai neprisvilo, šiais metais sojomis K. Mykolaitis užsėjo 23 hektarus.
„Visą vasarą lijo, piktžolių devynios galybės prižėlė. Gal kokia tona iš hektaro šįmet ir pribyrės”, – prognozavo K.Mykolaitis.
Ūkininkai aptingo?
S. Daniulis, Ukmergės rajone ūkininkaujantis kartu su broliu ir tėvu, šįmet sojomis užsėjo apie 100 hektarų – gerokai daugiau nei pernai.
Įkvėpimas jį pagavo po pernykštės viešnagės Niurnberge (Vokietija), kur sojų nusivežusį ūkininką apspito pašarų gamybos ir maisto pramonės įmonių atstovai, siūlydami ne vienų metų sutartis.
„Ne tik sojų, bet ir kitų ekologiškų baltymingų augalų – žirnių, pupų – poreikis labai didelis. Europos ūkininkai sėja tiktai tai, ką nesunku užauginti naudojant chemikalus, – kviečius, rapsus”, – sakė S. Daniulis.
Ekologiškų sojų sėklos brangios. Už jų toną teko pakloti 6000 litų. Tokio kiekio pakanka maždaug 10–12 hektarų apsėti.
Pakeistos – pigesnės
Šiuo metu ne ūkininkai ieško, kur reikės padėti nukultą derlių, bet patys gamybininkai atakuoja juos skambučiais.
Tačiau parduoti ekologiškas sojas pašarų gamintojams ūkininkams nekyla rankos. Jos – per geros, kad atitektų ne žmonių maistui.
Sojos – bene svarbiausias baltymų šaltinis, todėl pašarų gamintojai be jų neišsiverčia. Tačiau tam perka genetiškai modifikuotas sojas, nes jos – gerokai pigesnės.
