L. Meškauskaitė: „Daugiausia bylų Lietuva Strasbūro teisme pralaimi dėl neužtikrintos teisės į teisingą teismą“

Šiuo metu EŽTT nagrinėjamos 62 bylos prieš Lietuvą.

Advokatė Liudvika Meškauskaitė atskleidė, kodėl Lietuva pralaimi Strasbūre.<br>"Lietuvos ryto" archyvo nuotrauka
Advokatė Liudvika Meškauskaitė atskleidė, kodėl Lietuva pralaimi Strasbūre.<br>"Lietuvos ryto" archyvo nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

BNS ir lrytas.lt inf.

Oct 9, 2012, 5:24 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 5:55 AM

„Problemų išties dėl teisės į teisingą teismą Lietuvoje yra. (...) Didesnė pusė, beveik du trečdaliai bylų, kurias Lietuva pralaimi Strasbūro teisme, yra dėl konvencijos šešto straipsnio – dėl teisės į teisingą teismą“, - antradienį per spaudos konferenciją sakė teisininkė.

Ji dalyvavo pirmadienį ir antradienį Seime vykstančioje konferencijoje „Teisė į teisingą teismą: Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos jurisprudencija“.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra priėmęs 77 sprendimus bylose, susijusiose su Lietuva. Iš jų 66 atvejais nustatyta, kad buvo pažeista bent viena Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostata.

Dauguma - 41 - pažeidimų susiję su Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos šeštuoju straipsniu, kuris garantuoja kiekvieno asmens teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, nepriklausomą ir nešališką teismą, prievolę laikytis nekaltumo prezumpcijos.

„Teisė į teisingą teismą reiškia teismo proceso teisingumą. Šiuo atveju žiūrima, ar procesas nebuvo per ilgas, ar jis buvo teisingas šalių lygybės prasme, ar vyko viešumo sąlygomis, ar užtikrinta teisė į gynybą ir nekaltumo prezumpcija“, - teigė Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė.

Jos tvirtinimu, kartais įgyvendinant EŽTT sprendimus atsilieka Lietuvos teisėkūra. Kita vertus, ji pabrėžė, kad teismai, kartais aplenkdami teisėkūrą, remiasi Strasbūro teismo praktika.

„Net jei teisėkūra atsilieka, teismai, aplenkdami teisėkūrą, tiesiogiai taiko EŽTT praktiką ir, tarkime, advokatai, atstovaudami pareiškėjams, mūsų teismuose remiasi ir paragina teisėjus pažiūrėti, kokia yra EŽTT praktika“, - sakė E. Baltutytė.

Anot jos, nemaža dalis pralaimėtų bylų yra dėl per ilgo proceso.

„Dėl ilgų procesų bylose formuojasi mūsų teismų praktika, kad asmenys, jeigu jie mano, kad jų procesai buvo per ilgi, jie gali kreiptis į mūsų teismus reikalaudami žalos atlyginimo. Manau, kad EŽTT artimiausiu metu pripažins, kad Lietuva turi veiksmingą priemonę ir tuo požiūriu daugelis sprendimų bus laikomi įvykdytais“, - teigė Vyriausybės atstovė.

„Lietuva tikrai nėra blogas mokinys savo teisingumo sistemos vystymo kontekste, palyginti ją su visos Europos“, - pabrėžė ir EŽTT vyriausiasis teisininkas Dovydas Vitkauskas.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška sakė, kad Strasbūro teismui pripažinus Lietuvą pažeidus kurią nors Žmogaus teisių konvencijos nuostatą, stengiamasi to pažeidimo nebekartoti.

Kaip tokių pasikeitimų pavyzdžius, pareigūnas minėjo įslaptintų liudytojų parodymų naudojimą.

„Po EŽTT sprendimo byloje Birutis prieš Lietuvą atsirado Baudžiamojo proceso kodekso norma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien įslaptinto liudytojo parodymais. Vėlgi prokuratūros darbuotojai žino tą nuostatą ir šiuo atveju imituojant nusikalstamą veiką ar įslaptinant asmenų parodymus, Strasbūro pozicijos paisoma“, - teigė A. Meška.

„Prokuratūros darbuotojai orientuojami, į ką atkreipti didesnį dėmesį. Matant, kad ikiteisminis tyrimas arba teisminis nagrinėjimas užtruko per ilgai, jau savotiškai tam asmeniui kompensuojama mažinant bausmę“, - kalbėjo prokuroras.

Jis atkreipė dėmesį, kad iš 66 vadinamųjų pralaimėtų bylų Lietuvoje atnaujintos tik šešios.

„Kiti asmenys arba nesikreipė į Aukščiausiąjį Teismą, kad toks atnaujinimas būtų, arba Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad nors tai yra pažeidimas, tačiau jis neturėjo esminės įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui“, - aiškino A.Meška.

Šiuo metu EŽTT nagrinėjamos 62 bylos prieš Lietuvą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.