Kai šeima susėda prie stalo, pas juos ateina savanoriai iš Raudonojo Kryžiaus su maisto produktų dėžėmis. Ovacijos, tekančios seilės ir dėkingumo ašaros!
Jau pamanėte, kad rodo alkaną šeimą kur nors apie Didžiasalį arba Tauragę, kuri pripažinta menkiausių pajamų teritorija Lietuvoje?
Iš kur toks naivumas? Rytų Europoje – viskas puiku.
Tikrasis badas, kaip suprantate, – linksmuolių ispanų virtuvėse.
Jei Chosė uždirba 627 eurus (apie 2122 litus), jo puola gelbėti ne tik valstybė, bet ir tarptautinės organizacijos. Pavyzdžiui, Raudonasis Kryžius.
Anksčiau ši organizacija remdavo per karus, badą ir stichines nelaimes nukentėjusius žmones. Prisiminkite, ką visai neseniai Siera Leonėje išvydo olimpinių medalių laimėtojai J. Šuklinas ir E. Petrauskas – sukrečiantį skurdą ir iš bado mirštančius vaikus.
Bet Raudonasis Kryžius kaip išskirtinę naujieną ką tik pranešė, kad savanoriai visose Ispanijos provincijose rinks aukas ir lėšos pirmąkart atsidurs nuo krizės nukentėjusių 300 tūkst. ispanų kišenėse!
Vos perskaičius apie šį neįkainojamą geraširdišką aktą prieš akis iškyla darbo savaitės viduryje visuotinai puotaujantys ispanai Madrido centre.
Už skurdo ribos esantis statistinis lietuvis pernai turėjo pragyventi už 691 litą (apie 200 eurų) per mėnesį, dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų šeima – už 1452 litus (apie 417 eurų).
Nors maisto kainos Lietuvoje ir Ispanijoje panašios, minėti skaičiai visai netinka ispanui.
Ispanų skurdas yra prabangesnis negu Siera Leonės arba Lietuvos, todėl labiau vertas paramos.
