Sąvadautojas iš Šiaulių žurnalistei iškėlė baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka ir pareikalavo 100 tūkstančių litų už jo garbės ir orumo įžeidimą.
Apsimetęs darbdaviu ir apgaule sugadinęs gyvenimą dviem studentėms (dar dvi duoti parodymus bijojo), jis kėlė ne civilinį ieškinį redakcijai, bet baudžiamąją bylą man, kaip privačiam asmeniui.
Būsiu atvira – prie tokio net troleibuse nesisėsčiau. Bet kaip žurnalistė esu priversta knaisiotis sąvadautojų iškrypėliškuose veiksmuose ir ginti tas, kurios pačios nepajėgia apsiginti.
Kodėl atsirado mada vis dažniau žurnalistams kelti privataus kaltinimo baudžiamąsias bylas? Nes taip pigiau – nereikia mokėti trijų procentų žyminio mokesčio. Sąvadautojas sutaupė 3 tūkstančius litų ir bergždžiai vertė dirbti teismą.
Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo teisėjas O. Šibkovas nerado nusikaltimo sudėties. Man labai pavyko, kad pakliuvau pas teisėją, kuris gilinosi į esmę.
Bet ar neturi tokia baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas žurnalistas, būti nagrinėjama dalyvaujant prokurorui, kuris gintų viešąjį interesą?
Žurnalisto veiklą tokiu atveju vertintų prokuroras, o ne baudžiamojoje byloje prokuroro funkciją perėmęs privatus kaltintojas.
Už žiniasklaidos laisvę kovojanti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kuriai priklauso ir Lietuva, irgi palaiko nuostatą, kad viešąjį interesą ginantys žurnalistai negali būti baudžiami kriminalinėmis bausmėmis.
Pabaigoje – skanėstas su pipirais: nors esu išteisinta, teismų duomenų bazėse visam laikui liksiu įrašyta kaip asmuo, kuris buvo įtariamasis, kaltinamasis ir teistas baudžiamojoje byloje.
