Lenkija džiaugiasi Lietuvos dešiniųjų nesėkme, bet bijo posūkio į Rytus

Po pirmojo rinkimų turo Lietuvoje Lenkijos žiniasklaida suskubo apsidžiaugti, kad dabar lenkai Lietuvoje galės savo gimtąja kalba rašyti savo pavardes ir gatvių pavadinimus Rytų Lietuvos miesteliuose. Lenkijos žiniasklaidos „nacionalistine klika“ vadinama konservatorių Seimo dauguma esą kalta dėl nesveikos įtampos tarp dviejų kaimyninių tautų. Tačiau įtakingas lenkų portalas newsweek.pl būgštauja, kad kairiųjų ir populistų sąjunga veidu pasisuks ne tiek į Varšuvą, kiek į Maskvą. Per pokalbį su portalu lrytas.lt vienas žinomiausių Lenkijos politikos apžvalgininkų Michalas Kacewiczius pastebėjo, kad atšalus kaimyninių tautų santykiams, ir Lietuvoje, ir Lenkijoje atgyja priešiški tarpukario stereotipai.

Lenkų įvaizdį Lietuvoje gerokai pagadino futbolo chuliganų išsišokimai praėjusių metų kovą.<br>N. Povilaičio asociatyvi nuotr.
Lenkų įvaizdį Lietuvoje gerokai pagadino futbolo chuliganų išsišokimai praėjusių metų kovą.<br>N. Povilaičio asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys

Oct 23, 2012, 7:54 AM, atnaujinta Mar 15, 2018, 10:36 PM

„Lietuvos lenkų rinkimų akcija sėkmingai įveikė penkių procentų barjerą ir puikiai pasirodė Lietuvos Seimo rinkimuose. Tai lėmė ir priešiška lenkams dešiniųjų valdžios politika. Laimėję Lietuvos kairieji turi galimybę apmaldyti emocijas Lietuvoje bei pagerinti pašlijusius lietuvių ir lenkų santykius.

Pirmojo turo rezultatai parodė, kad lietuvių kantrybė trūko. Jiems iki gyvo kaulo įgriso ankšta buitis, ketverius metus trukusi krizė, politiniai ministrų portfelių tampymo skandalai ir valdančiųjų pasiteisinimo metodas: ieškoti išorės priešų.

Konservatorių ir liberalų nacionalistinė koalicija už lietuvių nesėkmes kaltino Vladimirą Putiną, Radoslavą Sikorskį, Briuselį, Minską, Lietuvos lenkus, KGB ir maršalą Pilsudskį“, – ironiškai rašo vienas žinomiausių Lietuvos politikos analitikų, portalo newsweek.pl apžvalgininkas Michalas Kacewiczius.

Kliuvo ir karaliui Jogailai

Negailėdamas sarkazmo M. Kacewiczius priekaištavo Lietuvos dešiniųjų valdžiai, kad ji iki kraštutinumo įtempė lietuvių ir lenkų santykius, atverdama senas istorijos žaizdas.

„Kliuvo net karaliui Jogailai už neva neteisingą sąjungą su Lenkija. Nacionalistai Lietuvą pavertė provincialiu šovinizmo persisunkusiu bambekliu, neprisitaikiusiu prie modernios Europos konteksto, kupinu pretenzijų visiems kaimynams“, – rašė Lietuvos politiką analizuojantis lenkų žurnalistas.

Iš Lenkijos reakcijos į pirmojo rinkimų turo rezultatus matyti, kad oficialioji Varšuva užgniaužusi kvapą laukia antrojo turo rezultatų, stebėdama, ar po jų į kairę nukrypusi švytuoklė nepasislinks gerokai dešiniau.

M. Kacewicziaus teigimu, būtent nuo antrojo turo rezultatų daug priklausys, ar lenkų mažuma galės rašyti pavardes savo gimtąja kalba ir įteisinti tautinį tapatumą kitose srityse, ar konfliktinė situacija tarp dviejų kaimynų išliks nepakitusi.

Lenkams kyla nemažai abejonių, ar jų gentainiai Lietuvoje išsikovos išskirtinę padėtį, net jei konservatoriai po antrojo turo pastebimai nepadidins savo mandatų skaičiaus Seime ir nedalyvaus valdančiojoje koalicijoje.

Bijo posūkio į Rytus

Kaip geidžiamiausius kaimyninės šalies vadovus Lenkijos žiniasklaida įvardija socialdemokratus, kurie esą yra tolerantiški, demokratiški tautinių mažumų atžvilgiu.

Tačiau newsweek.pl atkreipia dėmesį, kad galimų naujos valdančiosios koalicijos partnerių – Viktoro Uspaskicho Darbo partija ir Rolando Pakso „Tvarka ir teisingumas“ yra labiau susiję su Rusijos ekonominiais interesais, todėl tikėtina, kad labiausiai bus rūpinamasi taisyti per pastaruosius metus itin pašlijusius santykius su Kremliumi.

„V. Uspaskichas ir R. Paksas turėjo verslo interesų Rusijoje. Ar tai reiškia, kad Rusijos kapitalas įsigalės Lietuvoje? Neaiški ir naujųjų Lietuvos lyderių pozicija Europos energetinių projektų, Visagino AE atžvilgiu. Naująją Lietuvos valdžią šie projektai gali giliai įklampinti, ir tuomet lenkų mažumos problemos jai visiškai neberūpės“, – teigia lenkų žiniasklaida.

Lenkijos abejones, ar pagerės dviejų kaimyninių šalių santykiai, stiprina ir tai, kad Lietuvos užsienio politikai vadovauja Dalia Grybauskaitė, kurią lenkai laiko ištikima dešiniųjų šalininke.

Tikisi nuolaidų iš socialdemokratų

Lietuvos politikos apžvalgininkas Česlovas Laurinavičius pripažino, kad Lenkijos lūkesčiai iš socialdemokratų sulaukti nuolaidų lenkų mažumos reikalavimams.

„Lenkai gali tikėtis bent jau diskusijų, o ne arbitražinio sprendimo iš aukščiau. Didžiausia konservatorių klaida buvo jų elito atitrūkimas nuo masių, žmonių nuotaikų. Valdžia priėmė lenkų tautinę mažumą įaudrinusius sprendimus dėl pavardžių rašybos ir lietuvių kalbos lenkų mokyklose, neatsižvelgdami į dešimtis tūkstančių protesto parašų. Tai labai pakenkė Lietuvos ir Lenkijos santykiams, kurie yra taisytini“, – pastebėjo Č. Laurinavičius.

Lietuvis, raitas ant asilo

Portalas lrytas.lt apie Lietuvos ir Lenkijos santykių atšalimą bei būdus juos „atšildyti“ su newsweek.pl politikos apžvalgininku M. Kacewicziumi kalbėjosi dar neprasidėjus rinkimų kampanijai, bet jau tada buvo aišku, kad tarpusavio įtampa nieko gero nežada abiems tautoms.

„Konfliktinė situacija naudinga tik Rusijai“, – tuomet pabrėžė M. Kacewiczius, parašęs Lenkijoje didelio susidomėjimo sukėlusį straipsnį „Pęta kolumna i litewski Žmogus“ („Penktoji kolona ir lietuvių Žmogusas“), kuriame aptarė lenkų ir lietuvių stereotipus tarpusavio santykių įtampos kontekste. 

Straipsnyje rašoma, kad dabartinėje lenkų sąmonėje atgimsta įvaizdis lietuvio, tarpukariu pravardžiuojamo „žmogusu“, įvaizdis. Lietuvis neretai įsivaizduojamas kaip puslaukinis, nerangus kaimietis, be to, užsispyręs. Tarpukario lenkų spauda dažnai šaipydavosi iš Lietuvos herbo: vytis vaizduojamas jojantis ant asilo.

Radikaliai nusiteikusiems lietuviams lenkai – visų pirma imperialistai, norintys atimti Vilnių ir linkę į kriminalinį gyvenimo būdą, ypač emigracijoje. Tiesa, Vakarų šalyse lenkams ir lietuviams kliūva vienodai. Tai parodė praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Vokietijoje buvo pagrobti trys mikroautobusai, iš kurių viename gulėjo 12 negyvėlių.

Vokietijos policija iš pradžių šnairavo į lietuvių emigrantus, bet netrukus paaiškėjo, kad sulaikyti įtariamieji yra lenkai.

M. Kacewiczius atsakė į portalo lrytas.lt klausimus apie „statistinio“ lenko požiūrį į Lietuvą ir lietuvius. Paaiškėjo pritrenkiantis ir mums nelabai malonus faktas: nors mes laikome save labai vakarietiška Rytų Europos tauta, vidutiniam lenkui lietuviai atrodo sovietizuota, neiniciatyvi, verslumo stokojanti tauta. – Lenko įvaizdis šiuolaikinio lietuvio sąmonėje yra paveiktas emigracijos procesų. Pavyzdžiui, Lietuvoje daug tikinčių, kad didžiausias eibes Vakarų Europoje krečia atvykėliai iš Lenkijos. Kaip tokią nuomonę vertina patys lenkai?

– Lenko įvaizdis Europoje per pastaruosius 20 metų smarkiai pasikeitė. Dabar lenkai vertinami kaip geri specialistai, labai darbštūs žmonės. Aišku, nuomonės keičiasi priklausomai nuo aplinkybių. Pavyzdžiui, užėjus krizei Jungtinėje Karalystėje lenkai buvo užsipuolami, esą jie atima darbo vietas iš anglų.

Vokietijoje daug rašoma apie lenkus, įtariamus vagiant automobilius ir žemės ūkio mašinas. Matyt, lietuviai emigrantai įsimena šią negatyvią informaciją ir tokiu būdu formuoja savo tautiečių Lietuvoje nuomonę apie lenkus.

– Galbūt lenko akyse lietuvis irgi atrodo kaip banditas, juk Vakarų Europos šalyse sulaikoma nemažai nusikaltimais įtariamų lietuvių?

– Ne, mūsų šalyje apie lietuvius taip nemanoma. Paprasčiausiai, išskyrus Lenkijos rytinius pakraščius apie Lietuvą, nėra daug žinoma ir pernelyg ja nesidomima. Dabartinė karta vadovaujasi senu, savo tėvų ar senelių įdiegtu požiūriu, kad lietuviai karo metu buvo aktyvūs nacių talkininkai, nekenčia kitų tautų, ypač lenkų. Šiaip jau lenkų sąmonėje įsigalėjęs požiūris į lietuvius mažai skiriasi nuo požiūrio į rusus, baltarusius ar kitas buvusios SSRS tautas: jie esą tingūs vagiliautojai, neišmano verslo, neiniciatyvūs, žiopliai ir pan.

– Nuomonė apie kitą šalį dažniausiai susidaro iš pirmųjų įspūdžių. Į Vakarus vykstantys lietuviai nori nenori turi pervažiuoti didžiulę Lenkiją. Jiems į akis krinta netvarkingos reklamos Lenkijos miestuose, siauri keliai ir priekabūs kelių policininkai. Iš to skubiai daroma išvada, kad Lenkijoje viešpatauja netvarka, lenkai – tingūs, apsileidę. Ir žinoma, spekuliantai – vis dar atsimenama, kaip prieš 20 metų lenkai Lietuvoje masiškai pirko spalvotus televizorius.

O kaip šiuos dalykus vertina patys lenkai?

– Pripažįstame, kad pas mus daug netvarkos, bet nemalonu, kai pirštais bado kiti. Vadinti lenkus tinginiais – tikrai juokingas nesusipratimas. Jaunoji lenkų karta yra viena darbščiausių Europoje.

O štai spekuliacija televizoriais praėjusio amžiaus 90-aisiais Lenkijoje nėra laikoma blogybe, atvirkščiai, tai buvo verslumo pamoka. Juk netrukus patys lietuviai užplūdo Lenkijos turgus. Matyt, Lietuvoje dar veikia sovietiniai stereotipai. Galbūt todėl jūsų šalies ekonomikos raida stipriai atsilieka nuo Lenkijos.

Lenkų manymu, lietuviams trūksta vakarietiško verslumo. Taip, kažkada, trumpai lenkai važiavo į Lietuvą pirkti spalvotų televizorių. Bet dabar lietuviai masiškai plūsta apsipirkti į turtingesnę Lenkiją, lenkai į Lietuvą važiuoja kaip turistai, pasižvalgyti. Ir tikrai protingi mūsų žmonės nemano ginčyti Lietuvos teisių į Vilnių. Žinoma, yra saujelė radikalių paribio politikų, bet jie neįtakingi.

– Galbūt neigiamus stereotipus lemia informacijos trūkumas, nors abi mūsų tautos nuo senovės gyveno kaimynystėje, kelis šimtus metų – jungtinėje valstybėje?

Tenka pripažinti ir apgailestauti, kad Lenkijoje pernelyg mažai žinoma tikroji Lietuvos istorija. Tik intelektualų sluoksniai žino apie Lietuvos  kovas už nepriklausomybę pokario metais, apie 1990-aisiais lietuvių mestą iššūkį sovietų imperijai. Dar daugelis lenkų mano, kad lietuviai iš esmės niekuo nesiskiria nuo rusų ir yra linkę sudaryti sąjungą su Maskva prieš Lenkiją, kaip tarpukario laikais.

Žinoma, aš taip nemanau. Nemažai žinau apie jūsų šalį, myliu ją. Gaila tik, kad iš įtampos tarp Lietuvos ir Lenkijos laimi kažkas trečias Rytuose.

Politinis lenkų manevras

Lietuvos politikos apžvalgininkas Česlovas Laurinavičius teigė, kad lietuvio, kaip homo sovieticus, įvaizdis Lenkijoje tebėra gajus. Politologo nuomone, tokį įvaizdį Varšuva naudoja savo tikslams, įtakai Lietuvoje didinti.

„Lietuviams prikišamas bendrumas su Rusija, sovietiniai laikai, siekiant įkąsti į skaudžiausią vietą. Aišku, mums nemalonu, bet tai lyg botagas, perspėjantis atsakingai pasverti santykius ir su Rusija, ir su Lenkija“, – kalbėjo Č. Laurinavičius.

Jo nuomone, kol kas anksti kalbėti apie esminį posūkį Lietuvos ir Lenkijos santykių labirintuose - labai daug lems antras Lietuvos Seimo rinkimų turas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.