Konstitucijos jubiliejaus simbolika ir reikšmė

Praėjo dveji metai po to, kai dienos šviesą išvydo mano ilgai brandintas filmas apie Lietuvos Konstituciją. Kurdama jį siekiau iš arčiau pažvelgti į Lietuvos konstitucionalizmo raidą, Konstitucijos istoriją ir jos įprasminimą kasdieniame gyvenime, didelis dėmesys buvo skirtas Konstitucijos prospekto Vilniuje atsiradimui.

Daugiau nuotraukų (1)

Monika Svėrytė

2012-10-25 11:45, atnaujinta 2018-03-15 21:30

Informacijos apie tai turėjau nedaug, todėl keli mėnesiai, kuriuos praleidau rinkdama medžiagą, derindama išskirtinius interviu su  pašnekovais - Vytautu Landsbergiu, Česlovu Juršėnu, Artūru Zuoku, Andriumi Vaišniu ir dabar jau amžiną atilsį Antanu Rimvydu Čaplinsku ir daugeliu kitų, įsiminė ilgam.

Todėl šiandien, spalio 25-ąją, kai Lietuvoje minima Konstitucijos diena, norisi iš naujo tai prisiminti. Ir tuo pačiu priminti visiems aplink: tai – neeilinė šventė visai valstybei.

2012-aisiais simboliškai minimos net kelios su pagrindiniu šalies įstatymu susijusios datos: pirmosios Lietuvos Konstitucijos 90-asis ir kartu 20-asis dabartinės, šiuo metu veikiančios Konstitucijos priėmimo jubiliejai.

Prieš dešimt metų, 2002-ųjų rugpjūčio 1 dieną, siekiant įamžinti šias dvi datas, sostinės Šnipiškių rajone buvo nutiesta nauja plati gatvė, kuriai suteiktas Konstitucijos prospekto pavadinimas. Tiesiant naują prospektą Neries upės dešiniajame krante dalis Ukmergės gatvės įgavo reikšmingesnį vardą ir tapo svarbia miesto arterija - viena judriausių sostinės gatvių.

Vilniaus miesto meru anuomet, kaip ir dabar, buvo Artūras Zuokas. Jis sakė norįs, kad naujai besikuriančio miesto dalyje atsirastų gatvė, kuri savo verte nenusileistų Gedimino prospektui. Pasak jo, tam tikrų vardų įprasminimas verčia mąstyti apie politiko ryšį su valstybe, jos nepriklausomybe.

Tą pačia dieną buvo prisimintas ir prikeltas su pirmąja nuolatine Lietuvos Konstitucija susijęs asmuo Antanas Tumėnas – Steigiamojo Seimo Konstitucinės komisijos pirmininkas, pirmosios nuolatinės 1922-ųjų Konstitucijos kūrėjas, Konstitucijos rašytojas, teisininkas.

Tuo metu Rokiškio rajone, jo sodyboje, buvo atidengtas paminklinis akmuo, o Vilniuje, greta Seimo rūmų, atidaryta A. Tumėno gatvė.

Apskritai įdomu tai, kad Konstitucija priimta spalio 25-ąją, įsigaliojo – lapkričio 2-ąją, buvo pasirašyta lapkričio 6-ąją, o paskelbta – lapkričio 30-ąją. Tuo tarpu pagal pačią Konstituciją, tik paskelbti įstatymai yra galiojantys. Nepaisant to, jau dvidešimt metų Konstitucijos diena Lietuvoje švenčiama spalio 25-ąją.

Tiesa, dienos pasirinkimo motyvai - ne ką mažiau įdomūs. Turbūt nedaugelis žino, kad tokią datą lėmė burtai. Jau po 1991-ųjų Kovo 11-osios dvi darbo grupės sprendė Konstitucijos priėmimo datos reikalą: kairieji siūlė 1993 metų kovo mėnesį, o dešinieji skubino ir kalbėjo apie 1992 metų liepą. Ieškant bendro susitarimo galiausiai buvo rastas „aukso vidurys“, tačiau tuomet partijų lyderiai vėl susiginčijo – spalio 18 arba 25? Atrodytų, koks skirtumas? Tačiau viename interviu dabartinis Seimo pirmininkės pavaduotojas Č. Juršėnas atskleidė ginčo priežastį slepiančias kortas.

Pasak jo, kairiesiems pirmasis siūlymas nepatiko vien dėl to, kad tą pačią dieną dešiniųjų lyderis V. Landsbergis švenčia savo gimtadienį. Pasinaudoję akademiko Eduardo Vilko patarimu, jie nusprendė mesti monetą ir žiūrėti, kuris pasiūlymas „ims viršų“. Tuo metu naujų, lietuviškų, pinigų nebuvo – tik popieriniai „vagnorėliai“. O juk su sovietine kapeika svarbių lietuviškų reikalų nespręsi. 

Rasti išeitį padėjo deputatas Jonas Tamulis, iš kišenės išsitraukęs vokišką 50 feningų monetą. Ją išmesti į orą buvo įpareigotas vienas iš Seimo apsaugos darbuotojų. Bendru sutarimu nuspręsta – monetos skaičius reiškia 18 dieną, o Lorelei skulptūra ant kito šono – 25-ąją. Simboliškai prie Č. Juršėno bato nuriedėjusi ir atsivertusi herbo puse moneta buvo palankesnė kairiųjų pageidavimui.

Valstybingumo istoriją atspindi tam tikri simboliai, ženklai, atributai, kurie žymi svarbiausius įvykius per ilgą laiką tautos istorijos raidą. Jų galima rasti ne tik Lietuvoje, bet ir kone kiekvienoje Europos sostinėje.

Jau šeštus metus iš eilės Lietuvoje rengiamas Konstitucijos egzaminas, sutelkiantis tiek jaunus, tiek vyresnio amžiaus žmones, kurie nori pasitikrinti savo žinias. Tokia iniciatyva kasmet vis populiarėja, išbandyti savęs susirenka vis daugiau norinčiųjų.

Konstitucijos prospekte užpernai rudenį atidengtas „Laisvės kelio“ monumentas. Jis simbolizuoja gyvą, 600 kilometrų žmonių grandinę, prieš 22 metus sujungusią tris nepriklausomybės siekiančias valstybes: Lietuvą, Latviją ir Estiją. „Laisvės kelio“ skulptūra simboliškai užbaigia Konstitucijos prospektą.

Tokių ir panašių simbolių įprasminimas viešose vietose padeda kurti Vilniaus miesto ir nepriklausomos Lietuvos valstybingumą. Gatvių, skverų, alėjų ar paminklų atsiradimas skatina labiau domėtis šalies istorija, o šie simboliški ženklai formuoja piliečių savimonę taip priartindami prie to, kas mums svarbiausia.

Konstitucija gali veikti įvairiais būdais – per gatvę, egzaminą, įvairius konkursus vaikams. Pasak Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos sekretoriaus Andriaus Vaišnio, tokios raiškos formos padeda geriau formuoti žmonių savimonę. Jo nuomone, tai, kad apleista miesto dalis buvo pradėta pertvarkyti, – lyg alegorija į tai, kad ir Konstitucijos reikšmė turi augti, plėstis, visuomenė įvairias normas turėtų suvokti kaip žmogaus galimybę ir teisę į savo raišką, gyvenimo būdą. Jo nuomone, kad kiekvienas turi galimybę daryti įtaką valstybei, net ir balsuodamas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.