Žiūrėk, gal apie Visagino projektą paaiškės tokių staigmenų, apie kurias nesapnavo net didžiausi atominės elektrinės priešininkai.
Ankstesnė opozicija nuolat prikaišiojo, kad neatskleidžiamos visos detalės apie atominės elektrinės projektą.
Nieko keista, nes po konfidencialumo skraiste gali atsidurti bet kas – net tai, kokiais dažais bus dažomas tas objektas.
Juk tai, kas yra konfidencialu, pasirodo, nustato ne mūsiškiai įstatymai, o Japonijos koncernas „Hitachi”. Taip yra įrašyta Koncesijos sutartyje, po kuria parašus suraitė ne tik japonai, bet ir protingieji mūsų šalies derybininkai.
Tokiu būdu Visuomenės informavimo įstatymas buvo išmestas tiesiai į šiukšlių dėžę, o viešojo intereso vėliavos užrakintos dulkėtame sandėliuke. Kam piliečiams viską žinoti apie elektrinę? Kai bus pastatyta, pakviesime į atidarymą.
Taigi aišku, kad Lietuvos žmonės, kuriems esą elektrinė nieko nekainuos, negalės gauti svarbios informacijos. Kokios? O čia jau tik „Hitachi” reikalas.
Aišku, yra valstybinės, komercinės paslaptys, kurių nevalia atskleisti.
Bet paslapčių sąrašą Lietuvoje galima pratęsti iki begalybės – pagal tuo metu esančių valdžioje pageidavimus.
Beje, to neslepia ir Visagino atominės elektrinės teisininkai. Jų manymu, tai, kas yra konfidencialu, Lietuvos įstatymai apibrėžia nepakankamai aiškiai.
Tuo ir naudojasi gudrumu visame pasaulyje garsėjantys japonai. O mūsų kovotojams už teisę į informaciją tenka nuolankiai nulenkti galvą ir sumurmėti: paslapčių saugojimas yra paslapčių saugotojų reikalas.
