Lrytas.lt susisiekus su galimais ministrais, paaiškėjo: jie yra pasiryžę suktis iš padėties, tačiau jiems nepatinka perdėtas šio klausimo viešinimas.
„Gal visuomenei ir žiniasklaidai smagus tas gaudymas - ar tu moki kalbą, jeigu moki, ar tikrai gerai moki, o kiek žodžių moki? Ar tu raidę „r“ ištari angliškai ar lietuviškai – juk tai nesolidu“, - komentavo Valentinas Mazuronis, kuris pretenduoja tapti aplinkos ministru.
Darbo partijos narė Loreta Graužinienė, kuri gali būti paskirta socialinės apsaugos ir darbo ministre, nenori tikėti, kad politikai bus egzaminuojami: „Aš iš pačios prezidentės to negirdėjau. Esu įsitikinusi, kad prezidentė yra prezidentė. Lietuvoje oficialiose institucijose pirmiausia turime kalbėtis tik lietuviškai, bet jeigu bus noras... Manau, prezidentė vienaip ar kitaip pasidomės.“
Pasak L. Graužinienės, kuri kalba vokiškai ir rusiškai, egzistuoja protokolo reikalavimai, pagal kuriuos nurodoma kalbėti gimtąja kalba: „Jeigu oficialiai kviečia šalies vadovė, ir mes, Seimo nariai, einame oficialiai pakviesti, tai pokalbis turi vykti valstybine kalba.“
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys V. Mazuronis apie tokį protokolą nėra girdėjęs: „Jeigu prezidentei atrodys reikalinga, aš galėsiu su ja ir visą susitikimą nuo pat pradžios iki pabaigos kalbėti angliškai, net jei tai prieštaraus protokolui. Manau, kad jei kažkas neaišku, visuomet galima pasiklausti viena ar kita forma ir sužinoti. Viskas čia normalu, tik to klausimo sureikšminimas man nelabai patinka.“
Kandidatas į susisiekimo ministro postą Rimantas Sinkevičius sako, kad politiniame darbe jam itin retai prireikia užsienio kalbos, gerokai aktualesnė ji buvo verslo pasaulyje, kai R. Sinkevičius buvo koncerno „Achemos grupė“ vystymo direktorius.
„Kuo daugiau kalbų moki, tuo geriau gali pažinti kitą kultūrą, papročius ir rasti su reikiamu žmogumi kontaktą. Prisimenu, kad senais laikais, dar iki krizės, Bronislovas Lubys mokėdavo darbuotojams papildomą priemoką už kalbų mokėjimą. Reikėdavo pateikti dokumentą ir jam nerūpėjo, ar ta kalba bus aktuali verslui. Priemokos buvo solidžios, todėl tai skatino tobulėti.“
Prezidentės susidomėjimas būsimų ministrų užsienio kalbų žiniomis atrodo natūralus ir Virginijai Baltraitienei, kuri pretenduoja į švietimo ir mokslo ministrės kėdę. Tačiau politikė pabrėžia, kad užsienio kalba yra šalutinis prioritetas renkantis kandidatą ir tai, kad pirmininkausime Europos Sąjungai (ES), dar nereiškia, jog visi turės pulti bendrauti angliškai.
„Noriu pasakyti, kad kai pirmininkausim ES, pirmiausia kalbėsime lietuviškai. Man darbe kol kas neprireikė užsienio kalbos. Aš labai retai išvažiuoju į užsienį, bet kur mes buvom kartu su Seimo pirmininke, visur buvo vertėjai. Oficialiuose renginiuose reikia kalbėti savo kalba“, - pasakoja Darbo partijos narė V. Baltraitienė.
Tikisi, kad susikalbės
Kandidatai į ministrus prisipažįsta, kad jų užsienio kalbų žinios nėra idealios. Kai kurie kalbėti, pavyzdžiui, angliškai, pramoko ne mokykloje ar universitete, o iš aplinkos.
„Kalbą tobulinant nėra ribų. Manoji nėra labai „perfect“ (angl. tobula): aš galiu suprasti, skaityti ir kalbėti, bet mano gramatika reikalauja didelio patobulinimo, rašyti man taip pat yra problemiška. Kai dirbau „Achemoje“, mane dažnai vieną siųsdavo į komandiruotes be jokios palydos, ir kažkaip sugrįždavau, susišnekėdavau, apsitardavau. Galbūt netaisyklingai, galbūt ne tą linksnį pavartodavau, galbūt ne tą žodį parinkdavau, galbūt ilgiau reikėdavo aiškinti man arba man aiškindavo“, - atvirauja R. Sinkevičius.
Pasak L. Graužinienės, daugelis politikų moka anglų kalbos pradmenis, bet neprisipažįsta, nes gėdijasi. Šios politikės pagrindinė kalba yra vokiečių, bet jos darbe prireikia gan retai. „Man, kaip kandidatei į socialinės apsaugos ir darbo ministres, kur kas svarbiau yra tai, kad aš moku tarptautinę kurčiųjų kalbą.“
Vis dėlto, jei prezidentė pateiks klausimą vokiškai, L. Graužinienei nebus jokių problemų: „Nematau jokių problemų, bet jei būsiu paskirta ministre, tikrai reikės padirbėti su žodynu. Mes juk kasdien nevartojame tam tikrų specifinių terminų, ypač socialinėje srityje. Manau, kiekvienam ministrui reikės padaryti užsienio kalbų specializaciją.“
Pretendentas jaučia nerimą
V. Baltraitienė, nors keliauja mažai ir darbe užsienio kalbą vartoja retai, nuolat mokosi: „Aš turiu pagrindus ir mokausi. Va, ir praėjusiais metais mokiausi anglų kalbos. Šiaip mano pagrindinė kalba buvo vokiečių - jos aš mokiausi mokykloje, bet aš negalėčiau sakyti, kad galiu laisvai kalbėti ir viena, ir kita kalba. Man dar reikia papildomai mokytis, kad galėčiau laisvai susikalbėti.“
Lengvo jaudulio prieš susitikimą su prezidente neslėpė ir R. Sinkevičius: „Kaip sugebėsiu, taip sugebėsiu. Yra tam tikras nerimas. Jeigu būčiau kursus lankęs ar ilgiau užsienyje gyvenęs, gal būtų ramiau. Vis dėlto aš manau, kad galėčiau kažkaip susišnekėti. O kaip mane įvertins, taip.“
Pasak kandidato į susisiekimo ministrus, prezidentė gal ir neturi juridinės teisės egzaminuoti dėl kalbos žinių, bet ji turi teisę skirti ministrus, todėl natūralu, kad D. Grybauskaitė nori žinoti, ar į užsienį nuvykęs žmogus nepasimes neoficialioje vakarienėje ir sugebės bendrauti su svarbiais pašnekovais.
V. Mazuronis taip pat neišsisukinėdamas pripažįsta, kad užsienio kalbos jis idealiai nemoka, tačiau visuomet sugeba išlaviruoti: „Aš negaliu pasakyti, kad mano žinios yra labai geros, bet diskutuojant ir bendraujant per susitikimus man problemų nekyla.“
Primename, kad prieš ketverius metus „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Super L.T.“ tikrino Seimo narių, kurie savo anketose nurodė mokantys anglų kalbą, žinias. Tuomet bent pusė politikų vargiai galėjo suregzti bent kelis žodžius. Siužetą galite pažiūrėti čia.
