Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Juozas Pundzius praėjusią savaitę Seime perskaitė metinį pranešimą, kurio didžiąją dalį skyrė senų žmonių problemoms. Tikėtina, kad daugelio jų senatvė gali būti sveikesnė ir laimingesnė. „Reikia padaryti, kad nesveikai gyventi žmogui būtų per brangu“, - sakė jis Seime.
- Ar gyventojų senėjimas – didelė Lietuvos problema, ar mes ypatingai nesiskiriame nuo kitų Europos šalių? - paklausiau profesoriaus.
- Žmonių senėjimas iš tiesų yra didžiulis visuomenės pasiekimas – jie ilgiau gyvena. Tai ne problema, o viena iš džiugesnių tendencijų. Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo ir šiuo metu siekia 73,65 metus. Bet problema šioje vietoje būtų - ar tie ilgesnio gyvenimo metai yra sveiki? Ar jie teikia žmonėms džiaugsmo ir laimės?
Lygindamiesi su kitomis šalimis, turime pastebėti, kad nuo jų atsiliekame. Tą galima pastebėti ir vizualiai. Net nekalbu apie japonus, skandinavus ar amerikiečius, kurie kaip tik senatvėje pradeda aktyviai gyventi, keliauti, džiaugtis gyvenimu. Pas mus ne tik finansiniai resursai neleidžia to daryti, bet ir daugelį kankinančios ligos. Tai lėtinės ligos, kurių galima išvengti per sveiką gyvenseną.
- Kokia Lietuvos senų žmonių sveikatos būklė? Kokios pagrindinės ligos juos kankina?
- Statistiniai duomenys rodo, kad vyrauja širdies ir kraujagyslių sukeltos ligos. Tai ligos, kurios vėliau pasireiškia miokardo infarktais, insultais, suluošina žmones. Šiuo požiūriu mes skiriamės nuo kitų Europos šalių ir nuo jų atsiliekame. Net ir tarp naujų ES narių mūsų rodikliai yra žymiai prastesni. Nuo estų atsiliekame, su latviais esame panašiame lygyje. Šitos ligos yra lėtinės, neinfekcinės. Jų galima išvengti.
- Ar širdies ir kraujagyslių ligos, nuo kurių Lietuvoje miršta daugiausiai žmonių, būdingos mūsų platumoms, ar ir visam pasauliui?
- Lyginant su Europa, mūsų mirtingumas nuo šių ligų yra žymiai didesnis. Taigi, ne geografinė platuma kalta. To nelemia ir asmens sveikatos priežiūra, medicininė pagalba. Šiek tiek įtakos ji turi, bet ne lemiamos. Medicininė pagalba žmogaus sveikatos ir mirtingumo rodiklius lemia tik 10 proc. Susirgimų skaičiai yra žymiai didesni. O susirgimą lemia nesveika gyvensena.
Seniai įrodyta, kad jeigu žmonės nerūkytų, nežalotų savęs alkoholiu, sveikai maitintųsi ir pakankamai judėtų, nebūtų nutukę, o aktyvūs, tai galima būtų išvengti 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų ir net 90 proc. antro tipo diabeto. Tai milžiniški skaičiai. O šitoms ligoms, kurių galima išvengti, gydyti pasauliniu lygmeniu skiriama 80 proc. biudžeto, kai tuo tarpu vėžio kontrolei ir gydymui – tiktai 5 proc.
- Ar žmonės laiku susivokia, kad jiems kažkas blogai su širdimi?
- Kai susivokia, tai jau yra pavėluota. Pirmiausiai reikia sveikai gyventi, kad to neatsitiktų. Jeigu tai jau atsitiko – aišku, reikia medicininės pagalbos. Ta medicininė pagalba Lietuvoje yra palyginti neblogame lygmenyje.
Įstatymais valstybė negali uždrausti žmonėms per daug valgyti. Negali įstatymais priversti žmones pajudėti nors valandą per dieną ir fiziškai pasimankštinti. Bet yra visas kompleksas priemonių, kaip kiekvieną žmogų sumotyvuoti. Metiniame pranešime kalbėjau apie tai, kaip pasaulyje atsiranda naujas požiūris, kas pasaulyje daroma, ir rekomendavau, kad tas būtų daroma ir Lietuvoje.
- Kaip konkrečiai valstybė gali padėti žmonėms sveikiau gyventi?
- Reklamos ir propagandos srityje egzistuojantis modelis nebeveikia. Kai masinės informacijos priemonėse kartojama, kad reikia sveikai gyventi, valgyti morkas, kopūstus, pakankamai judėti, ir būsite sveiki – šitie argumentai žmogaus sąmonės jau praktiškai nebeveikia. Jie įkyrėję.
Masinių renginių, slidžių žygių, žiemos maudynių ir panašių dalykų propagavimas yra gerai. Bet jis patraukia tiktai tų žmonių grupę, kurie ir taip yra aktyvūs, ir jiems netgi nereikia ir tos propagandos. 10 proc. žmonių visame pasaulyje yra tokie – jiems ką nori sakyk ar daryk, bet jie vis tiek bus aktyvūs.
Kiti 10 proc. žmonių priešingai – jiems ką nori sakyk, bet jie vis tiek nejudės, nesportuos ir sveikai negyvens. Apie 10 proc. yra tokių, kurie patys būdami išsilavinę suvokia ir sugeba mobilizuoti save, kad ištesėtų pasiryžimą sveikai gyventi. Daugelis žmonių žino, kad reikia sveikai gyventi. Bet 70 proc. žmonių neištesi savo pasiryžimo. Padaryti tyrimai rodo, kad 80 proc. iš tų, kurie jau nusprendė, kad sportuos, nusipirko aprangą, sumokėjo pinigus už abonentus, po 2 mėnesių tą meta.
Todėl pasaulio psichologai ir visuomenės sveikatos ekspertai siūlo perkelti dėmesį nuo asmeninės kiekvieno žmogaus motyvacijos prie aplinkos. Kad aplinka – šeimos nariai, kaimynai, draugai, darbdaviai, bažnyčia ir kiti autoritetai nuolat primintų ir padrąsintų tą žmogų. Prie kiekvieno žmogaus mes psichologo nepastatysime, bet galime išmokyti aplinką, kad jie vieni kitus palaikytų.
Tam yra specialios programos – švietimo, edukologijos. Lietuvoje tą būtų galima daryti nuo mokyklos. Pastebėta, kad geriausiai tėvų motyvaciją veikia vaikai. Po labai pavykusių socialinių reklamų dabar vaikai sako tėvams, kad jie turi prisisegti saugos diržus. Būtų gerai, jeigu mokykloje juos išmokytų, kaip reikiamai su tėvais pakalbėti, kad jie pasportuotų.
JAV, Kinijoje, Japonijoje, kur darbdavių autoritetas gana didelis, jie samdo kompanijas, kurios naudoja tam tikrą psichologinę metodologiją – žaidimus, loterijas, premijas, skaičiuoja sveikos gyvensenos balus, skiria platininius, auksinius prizus. Darbdavio iniciatyva pasiekiama, kad žmonės pradeda sveikiau gyventi, ir įtraukiami net šeimos nariai.
Kita tendencija yra pomėgių grupės, kurios vienija kaimynus ar artimuosius – medžiotojai, biliardo lošėjai, šokių grupės. Jie geriausiai palaiko vienas kitą, žygius organizuoja.
Tų pomėgių grupių kūrimas ir išplėtojimas taip pat turėtų būti visuomenės sveikatos uždavinys. Tai ilgas ir kantrus darbas, bet pasiteisinantis. Tą rodo suomių pavyzdys. Jie ypač kentė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, bet prieš 30 metų pradėjo daryti tokius dalykus. Tai vadinama Suomijos ar šiaurės Karelijos stebuklu. Ir reikia tą daryti.
- Ką reiškia jūsų frazė „Reikia padaryti, kad nesveikai gyventi žmogui būtų per brangu“? Dar labiau branginti vaistus?
- Jeigu nesirgsite, nereikės tų vaistų. Čia visiškai nekalbama apie vaistus. Visame pasaulyje žinoma aksioma – kad sveikai gyventi yra labai pigu. Kartais žmonės klausia, kaip tam pensininkui, kuris vos galą su galu suduria, dar ir sveikai gyventi? Jis neturi, iš ko. Iš tiesų Lietuvoje yra padaryti tyrimai, kad sveiko maisto krepšelis parduotuvėje yra beveik 5 kartus pigesnis už vidutinį lietuvio perkamą krepšelį. Morkos, burokai, kopūstai nėra tokie brangūs, kaip mėsa, jų galima nusipirkti ir turguje.
Lietuviška virtuvė perkrauta bulviniais patiekalais, balta duona, gyvuliniais riebalais. Šitie produktai yra nepalankūs sveikatai. Jie nėra patys savaime žalingi. Nedideliais kiekiais visko galima valgyti. Bet jų reikia labai mažai. Mėsos, baltyminio maisto irgi reikia, bet ji laikoma priedu, papildu prie pagrindinio maisto.
Fiziniam aktyvumui nėra būtini baseinai ar sporto klubai. Vaikščiojimas yra fizinio aktyvumo karalius. Būtų puiku atsisakyti automobilio, nepirkti benzino ar iš viso parduoti automobilį ir vaikščioti pėsčiomis, o esant reikalui pavažiuoti visuomeniniu transportu – ir aplinka būtų saugoma, ir pats žmogus išnaudotų savo galimybes fiziškai pajudėti. Tai nieko nekainuoja.
Kai kuriose Afrikos ir Arabų šalyse, kur buvo atrasta naftos, ir atsirado galimybė sočiai valgyti, kiek norisi, milžiniškais tempais didėja nutukusių skaičius. Maistas jiems atrodo gėrybė, bet maistas yra reikalingas tik palaikyti gyvybei.
Valstybės uždavinys padaryti, kad nesveikai gyventi būtų per brangu, pirmiausia liečia žalojančių veiksnių – alkoholio ir tabako – sunaudojimo apribojimus. Visos šalys eina akcizų kėlimo kryptimi – daroma, kad šitie produktai būtų brangūs, būtų per brangu juos naudoti dažnai ir daug. Šitaip ir valstybė surenka lėšų, ir sumažinamas vartojimas.
PSO programiniame dokumente „Sveikata 2020-ieji“ yra atskiras skyrius „Fiskalinė politika“, kuriame rašoma apie tabako ir alkoholio akcizų didinimą, o sveikatai palankaus maisto rėmimą. Sveiko maisto akcizus reikėtų sumažinti, kad tie produktai būtų prieinamesni ir labiau įperkami žmonėms.
