Galima prisiminti, kaip ji gėdijo dešiniuosius, jog jie švaisto pinigus ir taip gviešiasi postelių, kad net naują lempučių priežiūros ministeriją įkūrė: „Puota maro metu ir ciniškas kadrų kadrilis ant lieso biudžeto maišo!”
Tačiau dabar užtenka mesti žvilgsnį į ministerijų viršūnėles, ir akys ima raibti nuo postų prieaugio, kokio konservatorių valdžia neregėjo. Vien naujų viceministrų kėdžių – lyg grybų po lietaus. Tų kėdžių dalybos taip užtruko, kad nesibaigusios iki šiol. Ne juokas – patenkinti net keturių partijų apetitą!
Toje pačioje Energetikos ministerijoje, kurioje buvo du viceministrų postai, šiuo metu jų jau trys. O štai Švietimo ir mokslo ministerijoje vietoj buvusių dviejų – net keturi.
Premjeras A.Butkevičius neseniai garsiai kalbėjo, kad tie viceministrai – apskritai dešiniųjų išmonė ir reikėtų grąžinti senąją socialdemokratinę tvarką – ministerijų sekretorius.
Pakalbėjo ir nutilo, o viceministrai dauginasi toliau. Gal jie vėliau tais sekretoriais ir pavirs?
O kai kurie dabartiniai ministrai, dosniai besišvaistantys postais, būdami opozicijoje net specialius diržų veržimo projektus teikė.
Antai „tvarkiečiai” V. Mazuronis ir D. Barakauskas siūlė nustatyti dviejų viceministrų visose ministerijose ribą, o dabar patys jau turi po tris tokius pareigūnus.
Persivertėliai – tarp jų septynių vicepirmininkų rekordą pasiekęs Seimo vadovas V.Gedvilas – nedelsdami rado pasiteisinimų. Jiems, matote, tiek naujų postų pirmiausia reikia todėl, kad būtų kuo gražiau pirmininkaujama Europos Sąjungai, tad tuo piktintis būtų „populistiška”. Sugaunate mintį? Populistais galima būti tik esant opozicijoje.