„Šiek tiek juokinga, todėl, kad niekur pasaulyje taip nėra. Tai yra absoliučiai grįžimas atgal į sovietinius laikus“, - žurnalistams sakė prezidentė, paklausta apie siūlymą, kad Valstybinių ligonių kasų lėšos negalėtų būti pervedamos privačioms įmonėms.
D. Grybauskaitė pati sakė nenorinti komentuoti sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio pataisų, teigdama, kad „šių pataisų kokybę, prasmę įvertino Seimas jas atmesdamas“.
Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras tvirtina, jog Seimo atmestos pataisos tik apraše anksčiau nustatytas sąlygas perkeltį į įstatymo lygmenį.
„Aš nežinau, kokį pasiūlymą prezidentė komentavo, nes tas pasiūlymas, kuris pateiktas Seimui, jis reiškia, kad tos sąlygos, kurios buvo nustatytos apraše, dabar bus nustatomos įstatymu, kad su valstybinėmis, su privačiomis įstaigomis bus galima sudaryti sutartis tomis pačiomis sąlygomis ir ginant žmonių kokybiškų paslaugų reikalus“, - sakė V. Andriukaitis.
Seimas praėjusią savaitę nepritarė ministro pateiktoms Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis būtų nustatomos sąlygos dėl ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudarymo.
Opozicijai priklausantys parlamentarai įžvelgė, kad tokios pataisos būtų nukreiptos prieš privačias gydymo įstaigas.
Šios pataisos nesulaukė palaikymo ir valdančiojoje koalicijoje - vieningai balsavo tik socialdemokratai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai.
Privačios gydymo įstaigos patyrė šoką
Sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis Seime yra įregistravęs Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektą, kuris gali sujaukti jau nusistovėjusią tvarką. Dėl jo privačiose gydymo įstaigose ėmė tvyroti gedulo nuotaikos. Pasklidę gandai netruko tapti teisės aktų projektais, kurie šių įmonių vadovams kelia galvos skausmą.
Bus ar nebus privačių gydymo įstaigų sutartys su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK)? Šiuo metu atsakymą rengia Sveikatos apsaugos ministerija.
Sutartys su TLK joms, kaip ir visoms kitoms gydymo įstaigoms, atrakina Privalomojo sveikatos draudimo fondo seifą, iš kurio sumokama už pacientams suteiktas paslaugas. Numatyta sąlygų, kurios už borto paliktų privačias gydymo įstaigas, teikiančias dienos chirurgijos paslaugas, ligoms diagnozuoti atliekančias brangius tyrimus, besiimančias sudėtingų gydymo procedūrų.
Skubos tvarka įstatymą, reguliuojantį privačiose gydymo įstaigose teikiamų paslaugų gyventojams finansavimą, mėginę priimti socialdemokratai antradienio Seimo posėdyje patyrė visišką fiasko, nes įstatymo projekto nepalaikė koalicijos partnerė Darbo partija.
Po netikėto „darbiečių“ smūgio įstatymo pataisas pristatęs sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis atrodė gerokai susinervinęs.
Nors Seimas aiškia balsų dauguma atmetė ministro rengtą įstatymo projektą, V. Andriukaitis jį žada tobulinti ir vėl teikti parlamentarams svarstyti pavasarį. Ministras tikisi, kad Darbo partija nusileis ir pakeis savo poziciją.
Tuo tarpu Darbo partijos atstovė, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė sako, kad „darbiečiai“ ruošiasi ir toliau ginti privačių gydymo įstaigų interesus, nes pakeitus įstatymą šios žlugtų ir žmonės prarastų galimybę pasirinkti, į kokią gydymo įstaigą kreiptis.
Ji pasipiktino, kad įstatymo projektą, proteguojantį valstybines gydymo įstaigas, ministras stūmė „buldozerio principu“.
Šiuo metu privačioms medicinos įstaigoms tenka apie 7 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Žmonės gali registruotis ir gydytis privačiose arba valstybinėse įstaigose, kurios už tai gauna pinigus iš valstybės biudžeto. Toks principas paprastai vadinamas „pinigai paskui klientą“.
Privačios gydymo įstaigos ypač išpopuliarėjo didmiesčiuose. Žmonės jas renkasi dėl mažesnių eilių, geresnių specialistų.
Ministras V. Andriukaitis piktinasi, kad privačios įstaigos prisivilioja jaunus ir sveikesnius žmones, kurie rečiau vaikšto pas gydytojus, todėl joms dirbti paprasčiau. Dėl to susidariusią situaciją esą reikėtų keisti, koreguoti gydymo įstaigų finansavimo tvarką.
Privačių gydymo įstaigų atstovai pareiškė, kad jei V. Andriukaičio idėjos taps realybe, nemaža dalis privatininkų bankrutuos ir žmonės praras galimybę rinktis.
Tuo tarpu ministras įsitikinęs, kad naujoji tvarka privačioms ir valstybės įstaigoms tik suvienodins konkurencijos galimybes.
Privačių gydymo įstaigų veiklą ministras laiko savivale, nes jos esą kuriasi kur nori ir teikia tik pelningas paslaugas. Dėl to valstybinės įstaigos praranda klientus.
Ministrui taip pat nepatinka, kad tie patys medikai gali dirbti ir privačiose, ir valstybinėse gydymo įstaigose.
