Nauja mada Lietuvoje - maistas iš šiukšlių konteinerių

Kauno benamiams artėja iššūkių metas. Į tradicinę jų teritoriją šiukšlių konteineriuose nusitaikė save fryganais (pavadinimas kildinamas iš angliškų žodžių „free“ (nemokamas) ir „vegan“ (veganas) arba „free“ ir „gain“ (gauti)) vadinantys naujo judėjimo nariai. Ekologija besirūpinantys žmonės tikina, kad šiukšlių konteineriuose galima rasti daug reikalingų dalykų - pradedant daiktais, baigiant maistu. Kaune susirinkę fryganai savo gyvenimo būdą bandė perteikti teorine paskaita ir realiais užsiėmimais.

Daugiau nuotraukų (1)

Lukas Pileckas

2013-01-28 08:00, atnaujinta 2018-03-13 03:40

Šio judėjimo idėja paremta išmetamų šiukšlių skaičiais. Fryganai teigia, kad toli gražu ne visos šiukšlės išties yra šiukšlės. Pasaulyje kasdien išmetamos tonos gero, vis dar vartoti tinkamo maisto. Nors sunku pasakyti, kokia yra pasaulinė statistika, remiantis kai kuriais šaltiniais, išmetamo maisto kiekis išsivysčiusiose šalyse gali siekti 40 proc. viso pagaminamo maisto.

JAV per metus sąvartynuose atsiduria 29 mln. tonų maisto produktų, o Didžiojoje Britanijoje – 3,6 mln. tonų. Ir tai - nepaisant fakto, kad 850 mln. žmonių šiuo metu badauja arba kenčia nuo nepakankamo maitinimosi.

Maistą išmeta visi, pradedant paprastais žmonėmis, baigiant parduotuvėmis, restoranais ir didmeninės prekybos vietomis. Žinoma, paprasti gyventojai dažniausiai išmeta tai, kas jau tinka tik į kompostą. Mažos parduotuvės taip pat stengiasi taupyti ir neužsakyti tiek prekių, kad vėliau jų nereikėtų išmesti, bet didžiųjų prekybos centrų šiukšlių konteineriai neretai pripildomi dar gerų ir vartoti tinkamų produktų.

Naujas judėjimas stengiasi praktiškai pasinaudoti esama situacija, o kartu ir atkreipti dėmesį į maisto švaistymo problemą. Jo nariai siekia savo kasdieniame gyvenime mažinti vartojimą, o kartu ir daryti mažesnę neigiamą įtaką aplinkai.   

Šie žmonės maistą surenka tiesiog iš šiukšlių konteinerių. Internete galima rasti nemažai straipsnių, nuotraukų, vaizdo medžiagos, kaip pasinaudojant esama švaistūniška situacija ir neišleidžiant nė cento galima į namus parsinešti tokių daiktų, kokių rastum ir parduotuvių lentynose. Taip fryganai ne tik sutaupo pinigų, bet ir prisideda prie Žemės resursų tausojimo.  

Reklamuotis nelinkę

Vienokios ar kitokios formos fryganizmą dažniausiai užsienyje išbandę lietuviai nebuvo linkę filmuotis ar fotografuotis.

„Mano mama nieko nežino apie šitą užsiėmimą“, - šyptelėjo paskaitą Kaune vedusi Ugnė.

Tačiau „ne į kamerą“ mergina mielai pasakojo savo patirtį. Užsiimti fryganizmu palankiausia aukšto pragyvenimo lygio šalyse. Kuo pragyvenimas geresnis, tuo daugiau vis dar gerų maisto produktų, rūbų ar kitokių daiktų atsiduria šiukšlių konteineriuose. Belieka tik visa tai surinkti.

„Esu radusi net „iPod“ grotuvą. Naujutėlį su visa pakuote. Galbūt nepatiko rožinė spalva, tai išmetė? Prie vieno prekybos centro konteineryje esame radę ir kelias dešimtis gražiai supakuotų tortų. Apie tokius produktus, kaip vaisiai, daržovės, uogos net nekalbu“, - patirtimi iš įvairių šalių dalijosi mergina.

Fryganizmo idėjos Ugnei ypač padėdavo keliaujant. Nemokamai išmestu maistu alkį numalšinti sugebanti mergina svečiuodamasi užsienyje išleisdavo labai mažai pinigų. Maža to, Skandinavijoje jai pavyko ne tik nemokamai maitintis, bet dar ir užsidirbti. Čia už priduotas alaus skardines ir plastikinius butelius galima gauti nuo keliolikos iki keliasdešimties euro centų.

„Atneši dešimt surastų tuščių limonado butelių ir už kiekvieną gauni po 45 euro centus. Ilgiau parankiojus būdavo galima užsidirbti tolimesnei kelionei autostopu“, - prisiminė lektorė.

Ugnei įsiminė fryganų bendruomenės, sutiktos keliaujant po Šiaurės Ameriką. Net ir kurį laiką gyvendama tokiame daugiamilijoniniame mieste, kaip Niujorkas, mergina išleido labai mažai pinigų. Čia pavykdavo ne tik maisto rasti, bet ir apsirengti, pasirūpinti kitais reikalingais daiktais.

„Daug kam fryganizmas atrodo šlykštus. Tačiau žmonės net neįsivaizduoja, kad daugybė produktų būna išmesti net nepažeidus visiškai sandarių pakuočių, kad rastos daržovės ar vaisiai verdami, kitaip apdorojami termiškai. Daugybę kartų valgiau kitų išmestą maistą ir niekada net apsinuodijusi nebuvau“, - tikino Ugnė.

Lietuva – ne rojus

Kalbėdama apie fryganizmą Lietuvoje mergina neslėpė, kad judėjimo galimybės čia priklauso nuo ekonominės situacijos. Rasti išmesto maisto lengviau būdavo iki ekonominės krizės. Prasidėjus sunkmečiui žmonės ėmė kur kas labiau taupyti, todėl ištuštėjo ir šiukšlių konteineriai. Tačiau nepaisant besikeičiančios ekonominės situacijos, „Maisto banko“ duomenimis, Lietuvoje kasmet maisto produktų išmetama už 10 milijonų litų.

Pastaruoju metu situacija vėl po truputį gerėja. Ypač verta atkreipti dėmesį į vieną iš Kaune esančių parduotuvių tinklų.

„Tik prašau viešai neskelbti tinklo pavadinimo, nes jie iškart imsis priemonių, kad į konteinerius patektų kuo mažiau valgyti tinkamo maisto. O Lietuvoje ir taip sunku ko nors rasti. Tokios fryganų bendruomenės, kaip Vakaruose, čia tikrai neišgyventų“, - sakė Ugnė.

Merginos žodžius patvirtino ir praktinė paskaitos dalis. Maždaug dešimt klausytojų leidosi į maisto paieškas konteineriuose. Tokiam reidui pasirinktas laikas, kai parduotuvės jau užsidaro. Nors grupė patikrino ne vienos parduotuvės šiukšlių konteinerius, nieko naudingo nerado.

„Ką čia darai?“ - pamačiusi po bandelių kepyklos konteinerį besirausiančią merginą juoku prapliupo kepyklėlės darbuotoja.

Šiukšlintojai – priešai

trečiadienio vakarą tikrindami konteinerius fryganai šventai laikėsi vienos pagrindinių savo taisyklių – neprišiukšlinti. Konteinerius rausti ir ieškoti maisto privaloma taip, kad po apsilankymo neliktų nė žymės. O radus išverstas šiukšles patariama jas sutvarkyti.

„Tai labai svarbu, nes vienas labiausiai konteinerių savininkus erzinančių dalykų yra tai, kad juos tikrinę asmenys viską išverčia. Būtent taip atsitiko prieš keletą metų Vilniuje. Sėkmingai užsiiminėjome fryganizmu, tačiau atsirado kažkokie blogiečiai, kurie darė tą patį, tik po savęs palikdavo baisią netvarką. Todėl visi į mus ėmė žiūrėti priešiškai, o į konteinerius nebemesdavo maisto“, - pasakojo Ugnė.

Tiesa, merginos manymu, lietuviai patys galėtų padėti fryganams ir išvengti nesusipratimų su išverstomis šiukšlėmis. Tam pakaktų nebereikalingą maistą ne mesti į konteinerius, o supakavus padėti šalia jų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.