V. Andriukaitis neatlyžta

Sveikatos apsaugos ministras

V. Andriukaitis neigė privačiai dirbančių medikų nuogąstavimus, esą jie bus sužlugdyti.<br>M. Kulbis
V. Andriukaitis neigė privačiai dirbančių medikų nuogąstavimus, esą jie bus sužlugdyti.<br>M. Kulbis
Daugiau nuotraukų (1)

BNS ir lrytas.lt inf.

2013-01-28 16:57, atnaujinta 2018-03-13 02:43

Pasak V. Andriukaičio, sveikatos sistemą reikia inventorizuoti ir aiškiai nustatyti, į kokią valstybinio finansavimo dalį gali pretenduoti privačios medicinos įstaigos. Ministras tikisi, jog konkrečių žingsnių reformuojant sistemą bus galima imtis Konstituciniam Teismui (KT) pasisakius dėl sveikatos draudimo sistemos.

Praėjusią kadenciją su grupe Seimo narių V. Andriukaitis kreipėsis į KT dėl Sveikatos draudimo įstatymo nuostatų, pagal kurias valstybės sveikatos draudimu nedraudžiami asmenys, už kuriuos nemoka draudėjai, įmoką moka patys, konstitucingumo.

Sveikatos apsaugos ministras BNS sakė pavasario sesiją bandysiąs įtikinti koalicijos partnerius, kad dėl šių nuostatų būtų kreiptasi Seimo nutarimu, ir tuomet jis būtų nagrinėjamas be eilės. Ministras tikisi, jog aiškindamas įstatymą KT plačiau pasisakytų dėl Konstitucijos 53 straipsnio, kuriuo žmogui laiduojama medicinos pagalba, o turint Sveikatos draudimo įstatymo įvertinimą būtų aišku, ką jame reikia keisti.

„Kad būtų aišku, ką reiškia Konstitucijos straipsnis, kad valstybė laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, o įstatymas numato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Turi būti aišku, kas gaunama kaip nemokama pagalba, o kas - kaip draudiminė pagalba, kad būtų aišku, kas finansuojama iš biudžeto, kas - iš sveikatos draudimo įmokų, tada galėtume žinoti, į kokią dalį lėšų gali pretenduoti privatus sektorius, koks biudžetinio finansavimo santykis su privačiu sektoriumi“, - BNS sakė ministras.

„Kas yra dabar - didžiulė sumaištis, žmogus nebesupranta, kaip, už ką ir kodėl moka, nors yra apsidraudęs sveikatos draudimu, nes ir valstybinėj poliklinikoj yra prašoma susimokėt už tą arba aną, reikia inventorizuoti ir susisteminti“, - kalbėjo V. Andriukaitis.

Lygiagrečiai ministras planuoja kurti strateginės reformos biurą, kuriame būtų įtraukti ir konstitucinės teisės, draudimo ekspertai, finansininkai, sociologai. Jis taip pat sakė, jog kol nėra KT išaiškinimo, nėra prasmės teikti teisės aktų pataisų, kartu sakė, jog jos bus diskutuojamos su visuomene.

Ministras taip pat neigė privačiai dirbančių medikų nuogąstavimus, esą jie bus sužlugdyti. „Tai yra visiškas melas, dezinformacija, apgaulė ir nesąžiningas žaidimas“, - medikų pareiškimus įvertino V. Andriukaitis.

„Niekas negriauna jokio privataus verslo, bet reikia atsakyti, ar visos privačios įstaigos laikytinos nacionalinės sveikatos sistemos dalimi. Turi būti vienodos sąlygos ir privačiam, ir valstybės sektoriui“, - kalbėjo V. Andriukaitis, tuo pačiu tvirtinęs, jog jo pagrindinis siekis - kad sistema veiktų skaidriai bei būtų užtikrinta medicinos paslaugų kokybė.

Tačiau sveikatos apsaugos ministras kartu kaip problemą įvardino tai, jog dalis medikų dirba ir valstybiniame sektoriuje, ir privačiame, aiškino, jog taip sudaromos schemos, kai iš valstybinio sektoriaus į privatų pervedami pacientai kartu paimant ir finansavimą.

„Kad nebūtų situacijų, kai į valstybinę įstaigą ateina žmogus, o gydytojas siūlo vėliau ateiti pas jį konsultuotis privačiai. Kodėl jis negali tos paslaugos suteikti valstybinėje įstaigoje? Turi būti kontrolės mechanizmas, kad nebūtų schemų, kaip kaip galima pinigus pernešti iš vienos vietos į kitą, keliskart paimti pinigus už tą patį“, - aiškino V. Andriukaitis.

Tuo tarpu Sveikatos draudimo pataisas, kuriomis būtų nustatomos sąlygos dėl ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudarymo, ministras sakė nesant reformos dalimi, o tik siekiu įstatyme įtvirtinti jau anksčiau galiojusią tvarką. Seimas šioms pataisos po pateikimo nepritarė.

Pataisomis siūlyta, kad teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių teikimo išlaidos praėjusiais kalendoriniais metais tai asmens sveikatos priežiūros įstaigai nebuvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, būtų sudaromos, jeigu atitiktų tam tikras sąlygas.

Sąlygos nurodytos trys: pageidaujamų teikti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, brangiųjų tyrimų ir procedūrų teritorinės ligonių kasos veiklos zonos paslaugų vartojimo rodiklis būtų bent 10 proc. mažesnis nei šalies paslaugų vartojimo rodiklis; asmens sveikatos priežiūros įstaiga pageidautų teikti kompensuojamas paslaugas, kurių teikimą nutraukė kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga; asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti ar jų plėtrai būtų skiriamos papildomos PSDF lėšos.

V. Andriukaičio inicijuotas įstatymo pataisas, kurioms nepritarė ir dalis valdančiosios koalicijos partnerių, praėjusią savaitę sukritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Opozicijai priklausantys parlamentarai įžvelgė, jog tokios pataisos būtų nukreiptos prieš privačias gydymo įstaigas.

Pataisas inicijavęs sveikatos apsaugos ministras tvirtina pataisas teikęs atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo lapkričio 19 dienos sprendimą, kad ankstesnio ministro 2009 metų gruodžio 18 dienos įsakymas dėl teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo. Kaip buvo teigiama pataisos aiškinamajame rašte, tokių sutarčių sudarymo sąlygos turi būti tvirtinamos ne ministro įsakymu, o įstatymu.

Lietuvos gydytojų sąjunga savo suvažiavime gruodį yra priėmusi rezoliuciją, kuria kviečia Vyriausybę ir Seimą „vystyti socialinį dialogą, kartu spręsti sveikatos sistemos problemas derybų ir susitarimų būdu“.

„Tikėdami, kad galime pasiekti teigiamų pokyčių formuojant ir įgyvendinant efektyvią sveikatos politiką, esame pasirengę pradėti derybas, jei bus laikomasi socialinės partnerystės principų ir bus užtikrintas viešas ir skaidrus sprendimų priėmimas. Kviečiame Sveikatos apsaugos ministeriją bei Privalomojo sveikatos draudimo institucijas aktyviai bendradarbiauti“, - rašoma rezoliucijoje.

Joje teigiama, kad Vyriausybės numatytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas netenkina pacientų sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, o „sveikatos priežiūros specialistai nesitaikstys su ketinimais finansavimo problemas spręsti jų atlyginimų fondo sąskaita“.

Rezoliucijoje tarp medikų siekių nurodoma: skirti prioritetinį finansavimą sveikatos apsaugos sistemai, įvesti savanorišką sveikatos draudimą „kaip pasitvirtinusį ir plačiai taikomą kitose ES šalyse“, atkurti gydytojų teisę išrašyti pacientams reikalingus vaistus, panaikinti vaistų rašymą cheminiu pavadinimu ir t.t.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.