Tokie siūlymai numatyti Teisės fakulteto dekano Tomo Davulio pasirašytoje nuomonėje, kuri perduota Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Seimo Konstitucijos komisijos nariams.
Teisės fakultetas taip pat griežtai sukritikavo parlamento komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko pateiktas Konstitucijos pataisas, kuriose siūlyta įtvirtinti draudimą ketverius metus tapti Seimo nariu po pašalinimo iš pareigų per apkaltą.
Fakulteto teisininkų nuomonėje šis projektas įvertintas kaip „nekokybiškas, neskaidrus ir nesvarstytinas“.
„Jis ignoruoja ir sujaukia Konstitucijos, kaip vientiso akto, nuoseklumą, darną ir logiką. Projektas persmelktas nepagarba Konstitucijai ir teisei“, - teigiama rašte.
Fakulteto mokslininkai nurodo, jog J. Sabatausko pateiktu projektu „bandoma apgaunant Konstituciją įteisinti galimybę priesaikos laužytojui tapti kandidatu į Respublikos Prezidento pareigas“, nes Konstitucija galimybę kandidatuoti į prezidentus sieja su galimybe būti renkamam Seimo nariu.
Teisininkai siūlo tiesiogiai Konstitucijoje numatyti, kad „asmuo, kuris buvo pašalintas iš užimamų pareigų arba jo Seimo nario mandatas buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, būti skiriamas Vyriausybės nariu, teisėju, Valstybės kontrolieriumi“.
Teisės fakulteto pateiktame projekte siūloma, kad parlamentaru asmuo gali būti renkamas ne anksčiau kaip 12 metų po jo pašalinimo iš pareigų arba Seimo nario mandato panaikinimo.
Tuo pačiu mokslininkai ragina įtvirtinti nuostatą, kuri draustų tokiam į Seimą išrinktam asmeniui tapti parlamento pirmininku, nes Seimo vadovui Konstitucija suteikia įgaliojimus laikinai pavaduoti prezidentą.
„Projektu kuriama tokia teisinė situacija, kai bus sudarytos konstitucinės prielaidos Lietuvos Valstybę personifikuoti, inter alia santykiuose su kitomis valstybėmis atstovauti priesaikos laužytojui. Prisigyvenome“, - nurodoma rašte.
Teisininkų siūlymai numatyti Konstitucijoje draudimą per apkaltą pašalintam pareigūnui būti renkamam į aukščiausius šalies vadovų postus prilygsta siūlymui įrašyti Rolando Pakso pavardę į Konstituciją, teigia „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovas europarlamentaras Rolandas Paksas.
„Mes turime gana tolimą procesą šioje vietoje - Strasbūro Žmogaus teisių teismo sprendimą, turėjome priimtą įstatymą, kurį buvo pasirašiusi mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuris buvo svarstomas ir Konstituciniame Teisme. Ir Konstitucinis Teismas, kaip pažymima, kad čia viskas yra tvarkoje, tik reikia teisiškai išspręsti tą klausimą ir parašų surinkimą, kad reikia keisti Konstituciją. Turime ir dabartinės valdančiosios daugumos pritarimą, kad reikia tą Konstituciją keisti ir atstatyti tą neteisybę. Iš šiandieną kaip „Pilypas iš kanapių“ išlenda teisininkų sprendimas ar siūlymas, kurį įvardinčiau maždaug šitaip - įrašyti į Konstituciją vieną pavardę, t.y. Rolando Pakso pavardę ir nustatyti kažkokias normas, lygmenis, metus konkrečiam asmeniui“, - BNS antradienį teigė R. Paksas.
Europos žmogaus teisių teismas yra pripažinęs, kad įstatymuose numatytas draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
Tam, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
