Todėl naujasis kultūros strategas vis dar verčiasi su vienu viceministru, kurį jam į ministeriją atsiuntė lenkai, ir neatrodo, kad greitai jų bus daugiau.
Angliškai, rusiškai ir lenkiškai kalbantis Š. Birutis nežinia kokia kalba egzaminuoja pretendentus, bet būriais traukiantys socialdemokratų kandidatai nieko nepeša.
Kalbama, kad Darbo partijos veikėjo egzaminuojami susikirto jau kokie trys kandidatai į viceministrus. Kiek jų dar buvo išbrokuota iš rezervinio sąrašo, kairiesiems turbūt gėda net prisipažinti.
Socialdemokratai nebežino, kur dairytis į viceministrus tinkančių kultūros specialistų, išmanančių ne tik menus, bet ir ES darbotvarkę.
Nieko gero nedavė žvalgytuvės po aukštąsias mokyklas, koncertų sales, savivaldybes ir net po Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų užkaborius. Visos socialdemokratų pastangos įtikti įnoringam ministrui atsimuša kaip į sieną. „Kitas”, – iš ministerijos bokšto griaudėja Š. Birutis.
Tiesa, Prezidentūros pamokos ilgiausiai eilėje į ministro postą užtrukusiam Š. Biručiui gali ir atsirūgti.
Ministrui neįtinkantys kairieji burnoja, kad viceministro skyrimą gražuolių konkursu bandantį paversti „darbietį” tuoj gali ištikti senbernio dalia: ilgai renkantis nuotaką nebeliks nė vienos.
Beje, viena tokia „nuotaka” (premjero patarėju tapęs F. Latėnas) spruko po trijų savaičių, tad pavojus likti vienam – visiškai realus. Bet gal to ir siekiama?
Tiesa, Lenkų rinkimų akcijos į kultūros viceministrus deleguotas E. Trusevičius, matyt, laikysis tol, kol bus įteisinti užrašai dviem kalbomis ir pavardžių rašymas nelietuviškai.