Per pastarąsias dešimt dienų Marijampolėje įstrigusių prekeivių stresas sumažėjo, tačiau nerimas - nė kiek.
28 metų kirgizas Edilbekas pasakojo, kad automobilių prekyba jis verčiasi trejus, o jo brolis - septynerius metus.
„Girdėjome apie jūsų „Snoro“ banką, bet netikėjome, kad toks pat likimas ištiks ir Ūkio banką. Jo paslaugomis naudojosi dauguma mano pažįstamų prekeivių, nes buvo sudarytos palankios sąlygos.
Sąskaitas atsidarydavome nemokamai, internetine bankininkyste galėjo naudotis ir ne Lietuvos piliečiai.
Dabar už 100 litų atsidarėme sąskaitas SEB banke.
Už į vagonus pakrautus automobilius reikia mokėti nuo 10 iki 50 tūkstančių JAV dolerių, tačiau jų niekas mums neatiduoda iš Ūkio banko.
Nėra į ką kreiptis, niekas nepaaiškina, kada atgausime pinigus.
Laukiame, kada Šiaulių bankas nupirks Ūkio banką. Skambinome nurodytais informacijos telefonais, tačiau jie sakė, kad nieko negali padaryti.
Kovo 2-ąją baigiasi mano viza. Teks grįžti namo, palikti vagonus su automobiliais Marijampolėje. Jau daug kas išvažiavo. Tokia situacija varo mus į bankrotą, nes nėra jokios apyvartos.
Bandėme ieškoti išeities, tarėmės su automobilvežių savininkais. Tačiau jie kreditu vežti nesutinka.
Mano šalyje, kai bankrutavo vienas bankas, privatiems asmenims buvo išduodami pinigai, jų negalėjo imti tik juridiniai asmenys. Jūsų įstatymai pikti“, - pasakojo prekeivis, kurio verslas stringa dėl neatgaunamų keliolikos tūkstančių JAV dolerių.
Keturi prekeiviai iš Tadžikijos guodėsi dėl tokių pat problemų. „Stovi vagonas su dešimčia automobilių. Išgabenti neturiu už ką. Kur tik skambinome, visur tas pats atsakymas - laukite. O kiek laukti, niekas nežino.
Automobilių nesulaukiantys klientai skambina, reikalauja. Apmaudu, kad negalime naudotis savo pinigais.
Atsidarėme sąskaitas Šiaulių banke. Pastaruoju metu jau dėl visko dvejojame ir nerimaujame“, - guodėsi mašinų prekeiviai iš Tadžikijos.
Trys solidaus amžiaus kirgizai, besisukinėjantys užpustytoje automobilių prekybos aikštelėje, į klausimą, ar dėl uždaryto Ūkio banko patyrė problemų, atsakė gudriai šypsodamiesi: „Nenukentėjome, nes visus pinigus vežiojamės su savimi, bankais nepasitikime“.
Už tūkstančių kilometrų nuo tėvynės atsidūrę mašinų prekeiviai sakė besijaučią lyg nežinioje įkalinti įkaitai.
Per pastarąsias dvi savaites baigia ištirpti maistui skirti pinigai, besibaigiančios vizos gresia neplanuota apie du tūkstančius dolerių kainuojančia kelione į namus ir atgal į Lietuvą, kur vagonuose palikti šimtai automobilių.
