Buvusios valdžios kova su krize išsunkė lietuvius

Buvusi Vyriausybė mėgo girtis, kad Lietuva vos ne geriausiai Europoje įveikė finansų krizę. Pagyrų mūsų šaliai nešykštėjo ir Europos Komisija.

Daugiau nuotraukų (1)

„Laiko ženklai"

Feb 22, 2013, 7:50 AM, atnaujinta Mar 11, 2018, 8:29 AM

Tačiau kaip vertinti tai, kad, neseniai paskelbtais Europos statistikos agentūros „Eurostat” duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas per krizę nuo 2008 iki 2011 metų smuko net 15,5 proc. – smarkiausiai visoje ES?

Net atrodytų dar labiau nei Lietuva nuo krizės nukentėjusioje Latvijoje ar itin smarkų ekonomikos nuosmukį išgyvenančioje Graikijoje namų ūkių vartojimas susitraukė kiek mažiau.

Žinoma, Lietuva suvaldė finansų krizę, šaliai negresia bankrotas, nereikia kaip Graikijai nurašyti astronominio dydžio skolų. Bet lietuviams teko labai brangiai sumokėti už tai, kad ES ataskaitose Lietuva būtų pristatoma kaip savo finansus suvaldžiusi, moki šalis.

Lietuva, skirtingai nei Latvija, nutarė neprašyti Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, o iš finansų krizės gelbėjosi savarankiškai – verždama diržus ir didindama mokesčius.

Pasekmes buvo galima nuspėti: Lietuvos ekonomika 2009 metais smuko net 15 proc., šalies bendrasis vidaus produktas traukėsi dar ir kitąmet. Visišką nesėkmę patyrė net A. Kubiliaus Vyriausybės reklamuota ūkio gaivinimo priemonė namų renovacija.

Tiesa, drastiškas taupymas ir padidinti mokesčiai neleido biudžeto deficitui įgyti grėsmingą mastą, todėl Lietuva įstengė skolintis tarptautinėse finansų rinkose dar ne rekordinėmis palūkanomis, nors valstybės skola per krizės metus ir išaugo trigubai.

Nebuvo devalvuotas ir litas, kaip prognozavo ne vienas užsienio finansų ekspertas. Tai formaliai galima laikyti laimėjimu, bet reikia apskaičiuoti ir kiek žmonės sumokėjo už tokią politiką.

Kaina – didžiulė ir tai geriausiai įrodo „Eurostat” paskelbti namų ūkių vartojimo duomenys.

Išsaugojus stabilų lito kursą, Lietuvoje vis tiek įvyko vidinė devalvacija. Smarkiai sumažėjo algos, buvo gerokai apkarpytos socialinės išmokos, nurėžtos net pensijos. Natūralu, kad tai stabdė vartojimą, tad smuko ir gamyba, augo nedarbas bei emigracija.

Kitaip sakant, valstybės finansinio stabilumo labui buvo negailestingai aukojami žmonių socialiniai interesai. Net 15,5 proc. sumažėjęs namų ūkių vartojimas geriausiai atspindi, kaip dramatiškai krito gyvenimo lygis. Žmonės taupė net maistui – išlaidos jam sumažintos 21,6 procento.

Kitų šalių pavyzdys rodo, jog buvo galima pasirinkti ir mažiau skausmingą krizės įveikimo būdą, bent jau pasirūpinti, kad žmonės ne taip nukentėtų, nepakertant šalies finansinio stabilumo.

Juk krizė smarkiai smogė ir Vengrijai, Rumunijai, bet namų ūkių nuosmukis ten nesiekia net 10 procentų.

Dar geresnė padėtis Slovakijoje. O geriausiai krizę ištvėrė Lenkija, kurioje, kaip ir Čekijoje, vartojimas ne tik nesmuko, bet net išaugo.

Be abejo, ūkinės veiklos sąlygos visur skirtingos, bet visų ES naujokių ekonomika patyrė smarkų sukrėtimą ir pirmiausia valdžios pasirinkta politika lėmė, kad kai kurios jų mažiau skausmingai išgyveno krizę.

Kai Lietuva tik mažino išlaidas, taip nusmukdydama vartojimą ir gilyn į duobę stumdama ekonomiką, kitos valstybės mėgino švelninti padėtį netgi plėsdamos paramą labiausiai pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams, pavyzdžiui, bedarbiams.

Aišku, ten biudžeto deficitas dėl to išaugo, bet vartojimas smuko mažiau ir ūkis traukėsi lėčiau, o svarbiausia – ne taip smarkiai kaip Lietuvoje nukentėjo žmonės.

Tuo metu A. Kubiliaus Vyriausybės taupymo politika net ėmė pati sau kenkti. Lietuvoje per trejus metus neregėtu mastu išaugo socialinės paramos gavėjų skaičius – nuo 40 tūkst. iki 250 tūkst. Didėjo ir kompensacijų už šildymą poreikis. O tai žlugdė valdžios pastangas taupyti.

Kitų būdų, kurie būtų padėję subalansuoti biudžetą, net nebuvo ieškoma. Buvusi valdžia jau pirmaisiais savo valdymo metais žadėjo papildomai iš šešėlio ištraukti per milijardą litų ir kasmet vis didinti šį pajamų šaltinį, bet realiai šešėlinė ekonomika per krizę gerokai išaugo.

Natūralu, kad skurdo prislėgti žmonės stengėsi kaip nors pragyventi ir masiškai pirko kontrabandinius degalus, bet valdžia negirdėjo verslininkų raginimų bent laikinai sumažinti akcizus.

Visai prekybai Lietuvoje skaudžiai atsiliepė ir padidintas pridėtinės vertės mokestis, netaikant lengvatų net būtiniausioms vartojimo prekėms, kai kaimyninėje Lenkijoje tuo metu dar ir smuko zloto kursas.

Verslininkų apskaičiavimu, dramatiškai išaugus kainų skirtumui mūsų šalies ir kaimynų parduotuvėse lietuviai vien Lenkijoje per krizę išleido kelis milijardus litų, kurie galėjo būti svarbus pajamų šaltinis sparčiai silpstančiai Lietuvos ekonomikai.

Krizės gniaužtai jau lyg ir atsileido, Lietuvos ekonomika pamažu kyla, bet žmonių pajamos dar nedidėja, namų ūkių vartojimas neauga.

Taip paprastai ir nutinka po sunkios krizės – turi praeiti keleri metai, kol grįžta buvęs gyvenimo lygis.

Dabar labai svarbu, kad naujoji valdžia nekartotų dešiniųjų, numojusių ranka į žmonių gerovę, klaidų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.