Klaipėdos miesto savivaldybė neseniai sulaukė KPD direktorės Dianos Varnaitės rašto, kuriame ji aiškina neketinanti pasirašyti renovotuotų Danės krantinių statybos priėmimo akto.
Miesto ir Europos Sąjungos lėšomis įgyvendintą projektą, kuris paveldosaugininkų nuomone, neatitinka reikalavimų, siūloma skaidyti ir derinti dalimis.
„Stebiuosi, kad prieš krantinių renovaciją suderinę šį projektą paveldosaugininkai dabar atsisako pasirašyti priėmimo aktą, nors visi darbai jau seniai baigti. Skaidant projektą dalimis mums reikėtų vos ne iš naujo pradėti visas derinimo procedūras“, - kalbėjo V. Grubliauskas.
Klaipėdos meras prieš mėnesį Vilniuje susitikęs su D. Varnaite aptarė šią problemą, priminė jai, kad savivaldybė laukia galutinio KPD sprendimo dėl tinkamomis naudoti nepripažįstamų krantinių, kuriomis trečius metus lyg niekur nieko vaikštinėja klaipėdiečiai ir uostamiesčio svečiai.
V. Grubliauskas apgailestauja, kad iš malonaus bendravimo sostinėje liko tik gražūs prisiminimai: „Labai nenorėčiau, kad būtų taip: atėjau, radau neįteisintas krantines, išėjau, o jos liko tokios pačios būklės. Jeigu kitų perspektyvų nebėra, neatmetame ir bylinėjimosi tikimybės“.
KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui anksčiau vadovavęs Seimo narys Naglis Puteikis stebisi tokia V. Grubliausko pozicija: „Meras ne viską pasako, o gal pamiršo, kokį krantinių renovavimo projektą buvo pateikusi jo pirmtako liberalcentristo Rimanto Taraškevičiaus vadovaujama savivaldybė.
Tada paminklosaugininkai savivaldybei aiškiai nurodė privalomą sąlygą - priėmimo aktas bus pasirašytas atkūrus istorinį Danės krantinių vaizdą. Kažkodėl reikalavimas neįvykdytas iki šiol“.
Per senamiestį vingiuojančios Danės krantinės anksčiau buvo apjuostos tvorelėmis - apie tai byloja istorinės nuotraukos.
Atitvarai ne tik puošdavo pagrindinę vaikštynių promenadą, bet ir apsaugodavo miestiečius nuo nelaimingų atsitikimų. Dabar renovuotose krantinėse pastatyti žemi mediniai suoliukai tokios funkcijos nebeatlieka. Negana to, jie suprojektuoti taip, kad žmonės nemato upės - sėdi atsukę į ją nugaras.
Per Jūros šventes Danės krantinėse susitvenkia šimtai žmonių, ant suoliukų karstosi vaikai, juos galima lengvai peržengti ir nusiristi į vandenį.
Prieš porą metų klaipėdiečius sukrėtė šiurpus išpuolis - krantinėje netoli Biržos tilto chuliganas nokautavo studentą ir nuspyrė jį į vandenį. Pro šalį ėję vaikinai nėrė į upę ir ištraukė iš dugno jaunuolį, kuris buvo netekęs sąmonės. Neišvengta ir tragedijų - tamsiuoju paros metu nuskendo keli nuo krantinių nuslydę žmonės.
Pasipiktinę nesaugių krantinių projektuotojais miesto bendruomenės atstovai prie Danės buvo surengę protesto akciją - reikalavo, kad savivaldybė čia įrengtų apsaugos atitvarus.
Krantines apžiūrėjęs V. Grubliauskas pripažino, jog reikėtų ką nors daryti: tvorelių niekas neįrengė, tačiau ant suoliukų kraštų buvo pritvirtinti gyventojus apie galimą pavojų nusiristi nuo krantinių įspėjantys užrašai.
Klaipėdos savivaldybės vadovai įsitikinę, kad Danės krantinėse montuoti papildomus įrenginius - tas pats kaip aiškinti, kad negalima gerti sieros rūgšties arba pilti kitiems ant galvų karšto alavo - pasak jų, jokios tvoros nepadės, jeigu gyventojai patys nepasirūpins savo saugumu.
Parlamentaras N. Puteikis galvoja kitaip: „Miesto valdžia ignoruoja teisėtus paminklosaugininkų reikalavimus ir dar grūmoja, grasina teismais.
Jeigu prie Danės krantinių įvyks dar vienas nelaimingas atsitikimas, aš tikrai atrasiu laiko suformuluoti civilinį ieškinį dėl turtinės ir moralinės žalos atlygio. Nukentėjusiesiems turės sumokėti žmonių saugumu miesto centre nesirūpinanti Klaipėdos savivaldybė“.
Klaipėdos paveldosaugininkai ir anksčiau buvo užsitraukę savivaldybės nemalonę ir net pateko į teisėsaugos akiratį - uostamiesčio konservatorių lyderio N. Puteikio vadovaujamas KPD padalinys tuomet atsisakė derinti vieną įstrigusį statybų projektą, nors ieškovų skundus išnagrinėjęs Vyriausiasis administracinis teismas (VAT) buvo įpareigojęs juos tai padaryti.
Įsigijusi apleistą kino teatrą „Vaiva“ šalia centrinės Herkaus Manto gatvės bendrovė „Investicijų kvadrantas“ sumanė jį nugriauti ir pastatyti šiuolaikiškas gyvenamąsias bei administracines patalpas iš stiklo ir betono.
Tačiau N. Puteikis atsisakė derinti statinių projektą teigdamas, jog čia išdygę „stiklo monstrai“ tik subjaurotų istorinę uostamiesčio vietą, kurioje kadaise stovėjo pirklių namai.
Nederindami savivaldybės tarybos ir kitų valstybės institucijų patvirtinto projekto KPD specialistai sustabdė 24 mln. litų vertės investiciją. Jų veikla susidomėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba.
N. Puteikis, kuriam buvo pareikšti įtarimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, teisinosi, kad rūpinasi ne verslininkų, o visuomenės interesais: „KPD Kauno padalinio vadovė Irena Vaškelienė už tai, kad leido pastatyti visus šiurpinantį stiklainį Kauno centre, metama iš darbo, o aš pliekiamas, kad neleidžiu derinti panašių projektų“.
Klaipėdos apygardos teismas išteisino N. Puteikį. Konstatuota, kad savivaldybė, ieškovai ir teisėsaugininkai ne taip suprato galutinę ir neskundžiamą VAD nutartį - po jos naujų statinių užsakovams, pasirodo, net nereikėjo derinti su paminklosaugininkais ginčytino projekto.
