Rolandas Paksas gyrė sostinės vicemerą „darbietį“ Joną Pinskų, V. Uspaskichas džiaugėsi, kad jo partietis vicemeras gerai sutaria su savivaldybės „tvarkiečiais“, kurie yra opozicijoje.
J. Pinskus neigė taikantis į sostinės mero kėdę, bet Vilniaus paksininkai buvo atviresni. „Skaičiuokite balsus – matysite, kad po dviejų partijų susijungimo mes galėsime rinkti savo merą“, – sakė Vilniaus miesto tarybos narys Gediminas Rudžionis.
Po abiejų partijų tarybų sprendimo susijungti sukurta darbo grupė, kuri turės nustatyti frakcijų regionų savivaldybėse jungimosi sąlygas. Politinės jungtuvės taps buldozeriu, sugriausiančiu ne vieną koaliciją savivaldybėse. Dėmesio centre – dviejų didžiųjų šalies miestų savivaldybės, kuriose „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ yra skirtingose barikadų pusėse.
Darbo partija nepatenkinta A. Zuoku?
Vilniaus miesto savivaldybėje DP frakcija remia A. Zuoko koaliciją, „darbietis“ J. Pinskus yra vicemeras. Keturi „tvarkiečiai“ – opozicijoje.
Kaune atvirkščiai – TT yra konservatoriaus Andriaus Kupčinsko vadovaujamos valdančiosios koalicijos dalis.
Susijungimo procesą pradėjusios partijos pirmiausia žvilgsnius nukreipė į sostinę. Portalo lrytas.lt žiniomis, meras A. Zuokas neteko DP vadų malonės, neva neįvykdęs „tam tikrų“ susitarimų su „darbiečiais“.
DP frakcijai Vilniaus miesto savivaldybėje atstovaujantis vicemeras J. Pinskus, būdamas atsargus politikas, nepatvirtino tokių žinių. Jis taip pat tikino, kad jokios derybos su „tvarkiečiais“ dėl naujos koalicijos nevyksta, nors apie tai prasitarė DP pirmininkas V. Uspaskichas praėjusį sekmadienį spaudos konferencijoje.
„Pirmininkas mane klaidingai suprato. Jis paklausė, kaip aš sutariu su partijos „Tvarka ir Teisingumas“ žmonėmis savivaldybėje. Atsakiau, jog sutariu gerai. Iš tiesų gerai su jais sutariu, bet tai nereiškia, kad jau kalbame apie naujos valdančiosios koalicijos formavimą. Juk dar partijos net nesusijungė“, – aiškino J. Pinskus.
Naujos valdžios dėlionės
Vilniaus savivaldybės „tvarkietis“ Gediminas Rudžionis apie galimybę keisti valdančiąją koaliciją sostinėje kalbėjo atviriau.
„Pasitelkite paprastą matematiką ir matysite, jog susijungę mes turėsime tiek pat frakcijos narių, kaip ir A. Zuoko judėjimas TAIP – po dvylika. Manau, kad apatiniame politinės spintos stalčiuje turi būti tokia pat tvarka kaip ir viršutiniame. Seimo pavyzdžiu sostinės taryboje socialdemokratai, lenkai, TT, DP irgi turėtų sėdėti vienose vežėčiose.
Tada turėsime, nors ir minimalią, persvarą prieš A. Zuoką, 26 balsus“, – politines dėliones aiškino Vilniaus miesto tarybos narys „tvarkietis“.
Paklaustas, kas numatoma siūlyti į mero postą vietoj A. Zuoko, pašnekovas atsakė: „Žinoma, man būtų miela matyti šiame poste didelę darbo savivaldybėje turintį Algimantą Juocevičių. Bet mūsiškių taryboje per mažai, realiausia būtų J. Pinskaus kandidatūra.“
A. Kupčinskui pavojus negresia
Vilniuje valdančią koaliciją yra sudarę mero Artūro Zuoko judėjimas „Taip“, Darbo partija, socialdemokratai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija. A. Zuoko frakcija turėjo 13 narių, tačiau iš frakcijos traukiasi Rūta Vanagaitė, tai lieka 12.
Darbo partijos frakcijoje dirba 8 atstovai, socialdemokratų – 5, Lenkų rinkimų akcijos – 9. „Tvarkiečiai“ turi 4 narius, konservatoriai – 10. Jokiai frakcijai nepriklauso 2 Rusų aljanso atstovai.
DP ir TT frakcijų jungtuvių neišvengs ir Kauno miesto taryba. Merui konservatoriui A. Kupčinskui jos vargu ar bus pavojingos – veikiausiai atvirkščiai, dar labiau sutvirtins jo pozicijas.
Su TT, dalyvaujančia valdančiojoje koalicijoje, Kauno „darbiečiai“ turėtų iš dabartinės opozicijos A. Kupčinskui pereiti į poziciją.
„Tvarkiečių“ frakcijos seniūnė Aušra Ručienė tvirtino, kad bus laikomasi koalicijos sutarties su konservatoriais.
„Darbiečių“ trijulės seniūnas Kauno savivaldybėje Gintaras Jonas Furmanavičius patvirtino, jog jo vadovaujama frakcija linkusi pereiti iš opozicijos apkasų į valdančiosios koalicijos pusę.
„Dalyvaudami valdžioje Kaunui galime nuveikti daugiau gero, nei tik kritikuodami“, - sakė Darbo frakcijos seniūnas Kauno miesto savivaldybėje G. Furmanavičius.
Kaune jungtis bus sunkiau
Tiesa, jungiantis dviejų partijų frakcijoms Kaune gali iškilti keblumų, nes tarp „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ gana ryški trintis – labiau dėl asmeninių, psichologinių priežasčių.
„Darbiečiai“ G. Furmanavičius ir Rytis Šatkauskas tarybos posėdžių metu nevengia aštriai pasišaipyti iš „tvarkiečių“, ypač iš apie mero postą svajojusios advokatės A. Ručienės.
Ji sakė dėl to nejaučianti nepatogumų ir nemato kliūčių dviems frakcijoms susivienyti.
„Aš visada sakiau, kad berniukai užaugs ir paliks savo kastuvėlius smėlio dėžėje“, – vaizdingai kalbėjo A. Ručienė.
Perdėlioti valdančiąją koaliciją Kaune sudėtinga ir dėl politinio tarybos margumo, ir dėl jos įtakingų narių asmeninių interesų bei ambicijų.
Susivienijusios DP ir TT Kauno savivaldybėje turėtų 6 narius. Ji taptų antra pagal dydį frakcija savivaldybėje. Didžiausia yra 12 mandatų turinti konservatorių frakcija.
Jėgų santykis Kaune pasikeis?
Kauno savivaldybės opozicinės frakcijos „Dirbam Kaunui“ seniūnas Gintautas Labanauskas prognozuoja, jog dviejų partijų jungtuvės, jei tik jos sėkmingai įvyks, iš esmės pakeis politinę padėtį Kaune. Jo nuomone, naujoji politinė jėga taps alternatyva ne tik konservatoriams, bet ir Kauno socialdemokratams ir neatmetama, kad „darbatvarkiečiai“ bus didžiausia partija ir antrajame šalies mieste. „Manau, nemažai Kauno socialdemokratų patrauks paskui šią partiją, jeigu tik ji sėkmingai gims. Prieš du metus iš partijos pasitraukę keli šimtai Kauno socialdemokratų gali būti atrama naujajai partijai. Mūsų frakcija taip pat yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su PTT. Tokiu atveju pavasarį Kauno savivaldybėje gali atsirasti jungtinė 9 narių frakcija“, – aiškino G. Labanauskas.
