Dauguma žmonių, savo kiemuose turinčių šiltnamius, tinkamai jų nepanaudoja. Tuo neabejoja Upytėje (Panevėžio r.) ūkininkaujanti agronomė Milda Mikelionienė: „Tikrai neverta iki gegužės laikyti šiltnamio tuščio.”
Pirmiausia reikėtų paruošti šiltnamį naujam sezonui. Jums pasisekė, jei šiltnamis per žiemą stovėjo be stogo, vadinasi, jame ik pavasario prisikaupė nemažai sniego. Bet jei sniego šiltnamyje nėra, skubėkite juo pasirūpinti.
Sniego ir ledo tirpsmo vanduo puikiai sudrėkins per žiemą išdžiūvusią žemę. Vietoj sniego galima šiltnamio žemę gerai palieti lietaus vandeniu.
Kad kenkėjai nepabustų
Pats laikas pasirūpinti ir šiltnamio dezinfekavimu, apsauga nuo kenkėjų.
Norint apsisaugoti nuo šiltnamio plyšiuose peržiemojusių kenkėjų (pavyzdžiui, baltasparnių), agronomė pataria šiltnamį iš vidaus išpurkšti žaliojo (kalio) muilo tirpalu. Kai kas tokiai dezinfekcijai naudoja ir atskiestą indų ploviklį ar net skalbimo miltelius.
Šiltnamį galima palaistyti kalio permanganato tirpalu (jis turėtų būti ryškios rožinės spalvos) – taip žemę dezinfekuosite ir naudingų augalams elementų – kalio, mangano į dirvą pateks.
O štai į siūlymą šiltnamį prieš sodinant augalus palaistyti karštu vandeniu, kad žemė įšiltų, M. Mikelionienė žiūri skeptiškai – juk taip ne tik kenkėjus, bet ir visą naudingą gyvastį – pavyzdžiui, sliekus ir įvairius mikroorganizmus, išnaikinsite.
Todėl norėdami, kad žemė šiltnamyje greičiau sušiltų, verčiau ją užklokite keliais sluoksniais polietileno plėvelės – tuomet pašvietus saulutei dirva sparčiau šils. Dirvą šiltnamyje galima šildyti ir užklojus burbuline arba daržo plėvele.
Pirmas derlius – žalumynai
Pasak M. Mikelionienės, kai tik pradės dažniau šviesti saulė, o dieną temperatūra nebekris žemiau 3–4 laipsnių šalčio, šiltnamyje galima pradėti sėti daržoves. Agronomė paprastai šiltnamyje sėją pradeda maždaug vasario pabaigoje, kai jau pailgėja diena, – juk augalams reikia ir ilgesnės dienos bei saulės šviesos, ne tik šilumos.
Pirmiausia agronomė šiltnamyje pasodina svogūnų galvų laiškams, pasėja gražgarsčių, ankstyvųjų veislių ridikėlių, šiek tiek vėliau – krapų. Norintiems pavasario racioną paįvairinti vitaminais, kai žemė šiltnamyje kiek labiau įšils, verta pasisėti ir morkų. Kol ateis laikas užleisti vietą pomidorams ir kitiems tikriesiems šiltnamio šeimininkams, užaugs maždaug piršto dydžio gardžių morkų.
Šiltnamyje pavasarį galima užsiauginti ir pekininių kopūstų. Tik nesitikėkite, kad jie užaugins dideles galvas – šiltnamyje šioms daržovėms netrukus pasidarys per šilta, todėl jos greitai sužydės.
Kai lauke būna ne daugiau kaip 5 laipsniai šalčio, šiltnamyje galima sėti ir salotų. Patartina rinktis paprastas salotas, o ne gūžines. Pastarosioms ankstyvą pavasarį dar per šalta.
Pasėjus daržoves M.Mikelionienė pataria lysvę būtinai uždengti polietileno plėvele, o kol naktys šaltos – dar užmesti ant viršaus vieną ar kelis sluoksnius daržo plėvelės. Pasirodo, vienas sluoksnis daržo plėvelės pakelia oro temperatūrą vienu laipsniu.
Blogiausia, jei pasėtos sėklos jau sudygusios, pasirodę netikrieji jų lapeliai (skilčialapiai), o dienos ir nakties temperatūros skirtumas itin didelis – t.y. pakaitinus saulei šiltnamyje dienomis gerokai pakyla temperatūra, o naktimis nukrinta. Tuomet reikėtų pristabdyti daigų augimą.
Specialistė pataria dienomis šiltnamyje nudengti nuo augalų polietileno plėvelę, kad po ja per dieną augalai ne taip smarkiai sukaistų, nepatirtų nudegimų dėl po plėvele susidariusių vandens kondensato lašelių. Artėjant vakarui daigus reikėtų uždengti keliais daržo plėvelės sluoksniais.
Pomidorus valgo anksti
Pirmuosius pomidorus M.Mikelionienės šeima pradeda valgyti anksti – birželio pabaigoje. Norėdama anksčiau sulaukti pomidorų derliaus, vasarį agronomė pasėja po kelis šių augalų ankstyvųjų veislių sėklas. Išaugusius augalus, kaip ir vėliau pasėtus likusius daigus, iš pradžių augina ant palangės namuose.
Pasak moters, anksčiau pasėtus pomidorus, jau sukrovusius žiedus ar net užmezgusius pirmąją vaisių kekę, paprastai balandžio pradžioje ji išgabena į nešildomą šiltnamį ir pasodina į dirvą. Tada reikia tik šiek tiek priežiūros ir įdėmiai klausytis orų prognozių. Jei daigai šaltomis naktimis apvožiami kibiru (kol dar nedideli) ar užklojami keliais daržo plėvelės sluoksniais ar sena antklode, sėkmingai išsilaiko, sutvirtėja ir gerokai anksčiau nudžiugina derliumi nei gegužę pasodinti giminaičiai. Taip pat galima pasisodinti ir paprikų.
Viso šiltnamio balandį pomidorais ir paprikomis užsodinti M. Mikelionienė nepataria – būtų sudėtinga visus daigus apsaugoti nuo šalnų. Bet pasirūpinti 4–5 daigais, jei jūsų šiltnamis šalia namų, tikrai sugebėsite. Jei pranešama, kad naktis bus šalta, galima ir kelias kapinių žvakes šiltnamyje uždegti arba netoli augalų paguldyti kelis plastikinius butelius su karštu vandeniu – jis pamažu vės skleisdamas šilumą.
Dėmesys pelargonijoms
Ūkininkė kasmet pati užsiaugina gėlių daigų savo sodybai papuošti – pasisėja begonijų, pelargonijų. Pastarųjų daigų M.Mikelionienė išsiaugina ir iš namuose peržiemojusių motininių augalų. Vasario pabaigoje moteris apkarpo pelargonijų krūmus, o nukirptų šakelių neišmeta.
Pagal taisykles įžambiai aštriu skutimosi peiliuku ji nupjauna šakelių galiukus, pusdienį pjūvio vietą apdžiovina, tuomet kotelius gausiai pabarsto įsišaknijimą skatinančiais milteliais, įsodina į žemę ir pridengia plėvele.
Pasak agronomės, pelargonijų ūgliams auginti ji dažnai panaudoja permatomas dėžutes, likusias nuo torto ar pyrago. Pro jų dugną gerai matyti, kada naujieji augalėliai įsišaknija. Kovo mėnesį, jei naktimis temperatūra nebekrinta žemiau nulio, įsišaknijusias ir sutvirtėjusias pelargonijas M. Mikelionienė išneša į šiltnamį.
„Juk pelargonijos – mažiausiai šalto oro bijančios gėlės – ne veltui jos ir rudenį paskutinės į namus keliauja”, – sako augalų mylėtoja.
Iš pradžių kelias dienas iš namų atneštas gėles moteris palaiko pridengusi daržo plėvele, kad dienomis nenudegintų saulė ir augalai užsigrūdintų. Po to gėles sodina į lovelius arba vazonus.
Kiek laiko sėklos lieka daigios?
Daigios ilgiau išlieka tų augalų sėklos, kurios turi tvirtą, kietą apvalkalą. Geriausia sėti kuo šviežesnes sėklas.
Ilgiausiai galima laikyti agurkų ir moliūgų sėklas. Jos daigios išlieka 6–8 metus.
Kukurūzų sėklos sudygs ir po 5–7 metų.
Žirnius, pupas, ankštines pupeles galima laikyti 5–6 metus.
Visų rūšių kopūstinių augalų, griežčių, ridikų, ropių, burokėlių, smidrų ir pomidorų sėklas galima sėkmingai sėti 3 metus.
Daigumo 3–4 metus nepraranda porų, morkų, salotinių augalų ir špinatų sėklos.
Petražolių, rabarbarų, krapų ir rūgštynių sėklos lieka daigios 2–3 metus, o pastarnokų sėklas galima laikyti tik 1–2 metus.
Šiemet nepanaudotas daržovių sėklas iki kitų metų geriausiai išlaikysite nuo 0 iki +5 laipsnių temperatūroje, tačiau sėklas galima laikyti ir esant 14–18 laipsnių šilumai. Jei sėklas laikysite šiltesnėje vietoje, jų daigumas pablogės, o jei sėklas laikysite šiltose ir drėgnose patalpose, jos suges. Sėklas geriausia laikyti medžiaginiuose arba popieriniuose maišeliuose.
Per kiek laiko sudygsta
Kopūstai, ridikėliai, žirniai – per 7 dienas; agurkai, melionai – 8; burokėliai, pupelės – 8; arbūzai, aguročiai, moliūgai – 10; salotos, morkos – 10; svogūnai – 12; pomidorai – 7–12; petražolės – 12; baklažanai – 14; paprikos – 14–20.
Ant palangės – gražūs svogūnų laiškai
Nuo kelių pernykščių svogūnų nulupkite visus rudus lukštus – turi likti visiškai balti. Tuomet nupjaukite maždaug du penktadalius viršutinės ropės dalies ir įmerkite likusį svogūną į indą su vandeniu.
Taip paruošti svogūnai neskleidžia blogo kvapo dėl vandenyje pūvančių lukštų ir sparčiai bei gausiai užaugina laiškų pavasarinėms salotoms ar šaltibarščiams.
