Vienos bendrovės direktorius labai džiaugėsi, kai administratore atėjo dirbti puikiai gebanti organizuoti darbą lenkė. Tačiau netrukus buvo priverstas ją atleisti. Nes ne tik bendrovės darbuotojai baksnojo į jos kalbos klaidas. Jos parašytus laiškus siųsti bendrovės klientams reiškė rizikuoti bendrovės įvaizdžiu. Jauna moteris tiesiog nemokėjo rašyti taisyklingai lietuviškai.
Todėl absoliučiai nesuvokiamas Lietuvos lenkų lyderio Valdemaro Tomaševskio nora savo bendrataučius palikti be galimybės gauti gerą darbą, dirbti ne tik kirpyklose ir siuvyklose, kioskuose ir turguose. Užtrenkė duris į valstybinėse įstaigas, kur tiesiog neįmanoma išsiversti be gero lietuvių kalbos mokėjimo. Taip pat - ir bendroves, kurios vertina savo įvaizdį.
Civilizuotas pasaulis kreivai žiūri į valstybes, kurios nieko nedaro, kad tautinės mažumos būtų kuo geriau integruotos į šalies gyvenimą, kad išmoktų valstybinės kalbos ir lygiaverčiai galėtų pretenduoti į tas darbo vietas, kurias jie norėtų gauti. O Lietuvoje lenkai elgiasi visai priešingai. Net patekę į valdančiąją koaliciją Lietuvos Seime, jie daro viską, kad tik Lietuvos lenkai liktų paraštėse.
Ką reiškia tas lenkams supaprastintas lietuvių kalbos egzaminas?
Logiškai mąstant, tiesiog yra pasakoma: jums užteks ir tiek. Egzaminus jie išlaikys lengviau, bet darbdavys reikalavimų darbe nepaprastins. Nebent Lietuvos lenkų darbiniuose kompiuteriuose privaloma tvarka atsirastų užrašas: atsiprašome, tačiau jie gali daryti klaidų, nes valdžia jiems leido neišmokti lietuvių kalbos. Arba grasindami pasitraukti iš valdančiosios koalicijos Seime, lenkai priverstų nustatyti kvotas darbo vietoms tik lenkams. Absurdas.
O kam tai naudinga? Nuodėmė būtų įtarti tokiais negerais kėslais į valdžią patekusius lenkus, negražu būtų manyti, kad mažamokslius lengviau valdyti, paprasčiau pakelti į protesto akcijas, kai to reikia gudresniems. Dar aštriau kyla klausimas „Kam tai naudinga“, kai premjeras Algirdas Butkevičius situaciją vertina panašiai kaip ir jo koalicijos partneriai: „Niekam nekenkia“. Taip jis pareiškė, kai Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Seime paprašė jį įvertinti supaprastintą lietuvių kalbos egzaminą ir jo vertinimą lenkams.
Tautinių mažumų moksleiviai ligi šiol laikė supaprastintą valstybinės kalbos egzaminą. Nuo šių metų palengvintas lietuvių kalbos egzamino vertinimas dar aštuoneriems metams, o valdančiojoje daugumoje esantys lenkai išsireikalavo dar papildomų nuolaidų valstybinės kalbos brandos egzamino programoje.
Ir kokios gi tarptautinės premijos vertas valdžioje esančių lenkų pareiškimas arba argumentas dėl gatvių lentelių keliomis kalbomis? Jie gi pareiškė, kad lenkai, gyvenantys Lietuvoje, nemoka perskaityti lietuviškų gatvių pavadinimų.
Net šalia vietovardžio „Vilnius“ labai realiai gali atsirasti užrašas „Wilno“, nes, kaip pareiškė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguotas kultūros viceministras Edvardas Trusevičius, „kur tautinės mažumos tradiciškai gausiai gyvena, gali būti rašomi tų gyvenviečių, tai yra vietovardžiai ir gatvių pavadinimai ir tautinės mažumos kalba“.
Tai ką reikėtų daryti: mokytis kalbos valstybės, kurioje gyveni, ar versti visus kitus kalbėti ir rašyti lenkiškai? Bet kuo tada prastesni rusai, baltarusiai, žydai? O kitos tautinės Lietuvos mažumos?
Ir beveik niekas negirdi Vilniaus krašto lietuvių, kurie bando priminti, kad jie yra lietuviai, gyvena Lietuvoje, tačiau ne vienoje seniūnijoje su jais niekas gimtąja kalba nekalba – tik lenkiškai? Tai kaip dėl lietuvių, kurie tikriausiai Vilniaus, ypač Šalčininkų, krašte liko tautine mažuma savo valstybėje?
Ir šiaip jau, ne vienas lietuvis, ypač gyventis Kaune ar Vilniuje, puikiai kalba lenkiškai. Ir nė kiek dėl to neišgyvena, priešingai, džiaugiasi, kad moka dar vieną kalbą, todėl darbo rinkoje, taip pat ir Europos, turi daugiau galimybių.
Žmonės, o jeigu į šią situaciją pasižiūrėtume iš kitos pusės? Tegu lenkai nesimoko lietuvių kalbos, net valstybinės kalbos egzaminas tebus pasirenkamas, o ne privalomas. Juk iš to mes tik laimėsime – būsime pranašesni už juos, mokėsime daugiau kalbų ir bent jau Lietuvoje jie mums nebus konkurentai ieškant geresnio darbo ir uždarbio.
