Tarp jų – net 12 Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų, kaip antai muzikai D. Katkus, P. Geniušas, M. Pitrėnas, teatro režisierius O. Koršunovas, dailininkas R. Kepežinskas.
Peticiją pasirašė ir įspūdingas sporto žvaigždynas – olimpiniai čempionai Š. Marčiulionis, V. Vencienė, D. Gudzinevičiūtė, L. Kačiušytė, R. Valiulis, L. Asadauskaitė, būrys kitų garsenybių.
Skambinti pavojaus varpais sostinės menininkus ir sportininkus verčia šių metų Vilniaus biudžete numatytas smarkus meno ir sporto programų finansavimo apkarpymas – kultūrai šiemet nurėžta 3,7 mln. litų, o sportui teks 5,2 mln. litų mažiau nei pernai.
Tačiau peticijos autoriai dėl to sostinės valdžios nekaltina, nes ji esą neturėjusi kitos išeities, kaip taupyti visų sričių sąskaita, o taip elgtis verčia Vyriausybės bei Seimo sprendimai, kuriais Vilnius buvo įstumtas į kampą ir priverstas 10 proc. mažinti išlaidas.
Kad tokie kaltinimai – ne iš piršto laužti, patvirtina faktai.
Šių metų Vilniaus biudžetas – 1 mlrd. 377 mln. litų. Tai 145 mln. litų mažiau, nei sostinė galėjo išleisti pernai, nors ir pernykštis biudžetas buvo 24 mln. litų liesesnis nei 2011 metais.
Vilnius jau ne pirmi metai reikalauja padidinti miestui tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį iki 60 proc. Tik taip būtų galima tenkinti minimalius sostinės poreikius, subalansuoti biudžetą ir mažinti apie milijardą litų siekiančią skolų naštą.
Kitoms savivaldybėms paliekamas visas arba beveik visas jose surenkamas GPM. O sostinė iki šių metų gaudavo tik 40 proc. šio mokesčio ir yra kitų savivaldybių finansinė donorė.
Tiesa, šiemet Vilniui tenkanti GPM dalis padidinta iki 42 proc., bet tai nepalengvino padėties, nes dėl Vyriausybės ir Seimo sprendimų sumažėjo miesto pajamos iš kitų šaltinių – vien iš nekilnojamojo turto mokesčių bus gauta 31,2 mln. litų mažiau.
Negana to, Vilnius kenčia dar ir dėl to, kad nemažai jame dirbančių žmonių yra deklaravę gyvenamąją vietą gretimose savivaldybėse ir jų mokesčiai papildo ne sostinės, o šių rajonų biudžetą.
Jie naudojasi sostinės keliais, sveikatos, švietimo įstaigomis, bet prie jų išlaikymo neprisideda.
O Vilniaus infrastruktūrai tenka dar ir papildomas krūvis dėl tūkstančių miesto aukštosiose mokyklose besimokančių studentų iš visos šalies.
Tad ne iš gero gyvenimo Vilnius net griebėsi gudrybės ir suteikė galimybę visiems norintiems deklaruoti savo gyvenamąją vietą vienu adresu. Bet tai daugiau demonstratyvus žingsnis, negalintis realiai pagerinti sostinės finansinės padėties.
Vilniaus politikai skųsdavosi, kad ankstesnė konservatorių vadovaujama Vyriausybė sąmoningai diskriminavo sostinę ir jos sąskaita mėgino sudaryti geresnes finansines sąlygas savų merų valdomoms savivaldybėms.
Realiai sostinės padėtis kol kas nepasikeitė ir šalies valdžios vairą perėmus socialdemokratų vadovaujamai koalicijai.
Tiesa, premjeras A. Butkevičius bent jau pripažįsta, kad ankstesnė Vyriausybė politikavo skriausdama Vilnių, ir žada miestui palikti daugiau pinigų. Bet tai esą įmanoma numatyti tik kitų metų šalies biudžete.
Vadinasi, šįmet Vilnius priverstas suktis, kaip išmano, su 10 proc. nurėžtais finansais. Ir tai teks daryti, kai šių metų antrąjį pusmetį Lietuvai pirmininkaujant ES mūsų šalies sostinėje lankysis itin daug užsienio svečių.
Sostinės valdžia paprašė Užsienio reikalų ministerijos skirti 22 mln. litų iš Lietuvos pirmininkavimui ES numatytų lėšų, kad būtų galima pasirengti užsienio delegacijų atvykimui.
Meras A. Zuokas net pagąsdino, kad kitaip valdininkams gali tekti patiems rinkti šiukšles ir šienauti vejas, nes pinigų miestui tvarkyti nėra.
Nors prezidentė D. Grybauskaitė paskubėjo pareikšti, kad Vilniaus savivaldybė privalo pati surasti lėšų miestui tvarkyti, Vyriausybė, atrodo, išgirdo sostinės pagalbos šauksmą.
Iš įvairių pasirengimo ES pirmininkavimui programų Vilniui papildomai bus paskirta apie 20 mln. litų. Dar maždaug tiek pat pinigų gatvėms tvarkyti pažadėjo Automobilių kelių direkcija.
Bet šios injekcijos leis nebent kosmetiškai papudruoti tas vietas, kuriose per Lietuvos pirmininkavimo ES renginius lankysis užsienio svečiai, o miesto biudžeto problemų tikrai neišspręs.
Kultūros ir sporto poreikiams jokių papildomų lėšų iš Lietuvos pirmininkavimo ES aruodų nenumatyta. Negana to, kaip skundžiasi peticijos autoriai, tik dar labiau nurėžtas ir taip menkas finansavimas.
O juk kultūros ir sporto renginiai valstybę bei jos sostinę reprezentuoja nė kiek ne mažiau nei suremontuotos gatvės.
Pavyzdžiui, ES pirmininkavusi Lenkija nepašykštėjo šioms sritims didžiulių dotacijų.
Tuo metu Lietuvos sostinė, kuri yra ir šalies ekonomikos variklis, ir investicijų traukos centras, įstumta į vargetos padėtį ne tik dėl ribotų finansinių galimybių, bet ir dėl abejotinų centrinės valdžios prioritetų.
