Negalima nieko nedaryti
Lietuvos žemdirbiai visą laiką nuosekliai reikalavo, kad nuo 2014 m. jų gaunamos tiesioginės išmokos siektų ne mažiau nei 80 proc. ES vidurkio, o 2020 m. būtų ne mažesnės nei ES vidurkis 2013 m. – 269 EUR/ha. Sutarta, kad išmokos mūsų žemdirbiams nuo 2015-ųjų pamažu didės ir 2020 m. bus 196 EUR/ha (nuo 2013 m. lygio padidės tik 35 proc. ir 2020 m. sieks 75 proc. vidurkio).
Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis paprašė ūkininkų apsispręsti ir išsakyti nuomonę dėl moduliacijos, nes žemdirbiai baiminasi, kad ją taikant gerokai sumažės jų pajamos.
LŪS pirmininkas Jonas Talmantas paprašė Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos narį, buvusį žemės ūkio viceministrą Aušrį Macijauską supažindinti su ES BŽŪP reformos naujovėmis.
- Artėja naujas laikotarpis, vyksta derybos, todėl stebėdamas, kaip klostosi įvykiai, negaliu neprisiminti praėjusio finansinio laikotarpio, todėl sakau, kad negana žiūrėti sau po kojomis, verta matyti toliau, - kalbėjo A. Macijauskas. Jis atkreipė dėmesį į reformos naujoves, kalbėjo apie būtinumą iki kovo 31 d. pateikti teisės aktų, įgyvendinančių ES tiesioginių išmokų (TI) ir kaimo plėtros programų (KPP) reglamentus, projektus žemdirbių savivaldai ir visuomenei, o iki liepos 1 d. pristatyti juos EK notifikuoti, kad jau nuo 2014 m. sausio 1 d. ūkininkai galėtų teikti paraiškas.
Be kitų siūlymų Vyriausybei, A. Macijauskas minėjo būtinybę pakeisti Žemės, Teritorijų planavimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymus taip, kad žemės ūkio paskirties žemėje statant naujas ar rekonstruojant senas fermas, kuriose bus auginama iki 300 sąlyginių gyvulių, nereikėtų rengti detaliųjų teritorijos planavimo dokumentų, nebūtų privalomas poveikio aplinkai vertinimas, nebūtų reikalinga iš naujo nustatyti sanitarinių apsaugos zonų, nereikėtų gauti TIPK leidimo.
Siūlyta užkirsti kelią spekuliacijai žemės ūkio paskirties žeme, sudaryti sąlygas, kad pirmumo teisę įsigyti ar išsinuomoti tiek privačią, tiek valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turėtų realiai dirbantys ūkininkai, kurių žemė ribojasi su parduodamu ar nuomojamu sklypu. Sakyta, kad nereikia taikyti progresinių mokesčių ūkininkų pajamoms, nedidinti „lubų“ SODROS ir PSD įmokoms, neapmokestinti ūkininkų nekilnojamojo turto.
- Atsižvelgiant į EP poziciją, Lietuvos Vyriausybė privalo toliau atkakliai siekti spartesnio išmokų suvienodinimo, pasiekti, kad dabartinė TI apskaičiavimo ir mokėjimo schema – VIPS būtų taikoma iki 2020 m., nes BIS įvedimas nuo 2014 m. būtų žalingas mūsų šalies ūkio, ypač gyvulininkystės, plėtrai, - kalbėjo A. Macijauskas ir atkreipė dėmesį į tai, kad su EK reikia sutarti, jog klimatui ir aplinkai naudingų žalinimo priemonių įgyvendinimui būtų taikomas pereinamasis laikotarpis.
Rinksis į visuotinį suvažiavimą
LŪS skyrių atstovai siūlė, kokiomis temomis būtina kalbėti, kokius klausimus svarstyti kovo 22 d. vyksiančiame visuotiniame žemdirbių suvažiavime. Žemaitijos ir Šiaurės Lietuvos rajonų atstovai pradėjo abejoti, ar verta į suvažiavimą važiuoti, nes, turimais duomenimis, premjeras Algirdas Butkevičius jame vis tiek nedalyvaus, o su naujuoju žemės ūkio ministru Vigilijumi Jukna bei jo komanda žemdirbiai turi puikią progą rajonuose pasikalbėti ministro lankymosi metu.
Skyrių pirmininkai išsakė nemažai priekaištų Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovams dėl organizacinių nesusipratimų, kuomet informacija apie rengiamą žemdirbių forumą aplenkia pačius ūkininkus rajonuose.
- Kiek turime savivaldos organizatorių – tai darėme per juos, o tuose rajonuose, kur nėra ŽŪR darbuotojų, prašėme žemės ūkio skyrių vedėjų, nes jie turi informacijos apie ūkininkus vietoje, - teisinosi ŽŪR administracijos direktorius Vaidas Pocius. Ir pridūrė, kad ne vien Žemės ūkio rūmai organizuoja visuotinį žemdirbių suvažiavimą, bet visos organizacijos, esančios po ŽŪR stogu, be to, šiam renginiui yra sudaryta darbo grupė.
- Beveik visi klausimai, kuriuos minėjote, įtraukti į suvažiavimo darbotvarkę, - patikino V. Pocius, o dėl pretenzijų rajonuose dirbantiems savivaldos atstovams prašė ūkininkus jį asmeniškai informuoti.
LŪS pirmininkas J. Talmantas organizatoriams siūlė peržiūrėti praėjusio visuotinio žemdirbių suvažiavimo rezoliuciją ir prisiminti, ar visi tuomet kelti klausimai buvo išspręsti.
Nutarta, kad LŪS skyrių nariai bus solidarūs ir dalyvaus visuotiniame žemdirbių suvažiavime.
Tobulėjimui vietos yra
Taip pat kalbėta apie kurą, kuris naudojamas žemės ūkio gamybai bei paslaugoms žemės ūkyje. Akcizais neapmokestinamo kuro naudojimo ir degalų įsigijimo išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams tvarką būtina aptarti, todėl nutarta į kitą LŪS prezidiumo posėdį pasikviesti Finansų ministerijos atstovą ir išsamiau aiškintis apie tai.
Kritiškai minėtas nuo kovo 1 d. įsigaliojęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Išklausius diskusijas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis pasisiūlė padėti rengti pataisas ir „sudėlioti taškus“ tose vietose, kurios kliudo šiam įstatymui sklandžiai veikti.
Diskusijose apie žemdirbių organizacijų santykius po Žemės ūkio rūmų stogu ir pačių Rūmų veiklą ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas kalbėjo, kad galimybė tobulinti savivaldos veiklą visada yra, nes, kita vertus, jeigu nebus žemdirbių organizacijų, nereikės ir pačių Rūmų.
LŪS prezidiumo nariai tradiciškai aptarė nario mokesčio klausimus.
